Narbutas siejo Plinijų su padavimu apie saulės, arba Apolono, garbinimą prie Baltijos jūros.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 100
100\n\n## Puslapis 100\n\n(Hyperborensis). Lietuvių liaudies rugiapjūtės dainose yra po\nsakis „saulės gaivinantis spindulys“, vartojamas pasakymas Ga\nru Kotu; matyt, tai primena padavimą apie Plinijaus14 pastebė\ntą saulės, arba Apolono, garbinimą prie Baltijos jūros, kur gar\nbinamoji saulė buvo vadinama Kovos. Apie tai plačiai kalba\nponas Riteris savo Siaurės senovės tyrimuose15.
Narbutas Plinijumi grindė teiginį, kad romėnų laivai prieš Kristaus gimimą plaukiojo Baltijos jūroje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 217
Reikėtų surasti vidurį tarp tų dviejų kraštutinumų. Kad romėnų laivai prieš Kristaus gimimą plaukiojo po Bal tijos jūrą, nėra abejonės, nes tai aiškiai liudija Plinijus. Kad Viduržemio jūros pakrančių gyventojai palaikė prekybinius ry šius su Prūsijos gyventojais, renkančiais gintarą, taip pat tie sa7.
Teodoro Narbuto pasakojime Plinijus spalius lokalizavo kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bosporo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 85
Apie šią tautą senovės ty rinėtojai ničnieko neaiškina. Plinijus rašo, kad spaliai buvę kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bospo ro2; šis teiginys, paimtas iš senovės geografų ir esantis Plinijaus kompiliacijose, rodo, kad ši tauta buvusi labai sena, be to, Jordanas teigia, kad spaliai gyveno dabarti nėje Mazovijoje. Norint sužinoti Filimero žygio kryptį, reikia prisiminti, kad pirmiausia spaliai atvyko į tas Va karų šalis nuo Azovo jūros, o vėliau visi ar galbūt veik lesnė jų dalis keliavo su gotais.
Teodoras Narbutas pažymi, kad Diodoras Sicilietis, Mela ir Plinijus, rėmęsi Šiaurės jūrų kelionių aprašymais, estų neminėjo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 89
Vėliau kalbėsime apie šio astronomo keliones, o dabar pasakysime tik tiek, jog visas jo apra šymas yra toks aiškus ir raiškus, kad nedera abejoti: tuo metiniai Prūsijos gyventojai nesivadino estais. Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai. Ši kelionė įvyko 340 metais prieš Kristaus gimimą; nuo tų laikų net iki Tacito senovės autoriai niekur nemini Estijos, nors kai kurie, kaip Diodoras Sicilietis, Melą ir net pats Pli- nijus, rėmęsis Pitėjo ir kitais kelionių Šiaurės jūromis aprašymais, estų nemini.
Teodoro Narbuto pasakojime Plinijus Hilleviones vadino labai gausia Skandinavijoje gyvenusia žmonių grupe.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 93
Ta citas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinė tojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5. Plinijus rašo, jog Hilleviones6, labai gausūs žmonės, gyveno Skandinavijo je. Pasvarsčius nepernelyg didelį Plinijaus geografinių aprašymų tikslumą, šiuose trijuose pavadinimuose gali ma lengvai įžvelgti lyvių protėvius, priklausiusius keltų- gerrnanų tautoms.
Teodoras Narbutas cituoja Plinijų, kad sarmatai, venedai, skirtai ir tūriai gyveno iki Vyslos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 101
Pagaliau, papildydamas aprašymą, cituoju tą\npatį autorių: Welti, Hossii ir Karbony, — tai toliau į\nšiaurę prie Baltijos jūros gyvenusios gentys. Plinijus\nnetrukus rašė: „Sako, kad sarmatai, venedai, skirtai ir tū\nriai gyvena net ligi Vyslos“1. Taip išdėsčius dalyką, ar\nsugebės kas nors nubraižyti šių tautų žemėlapį?
Teodoro Narbuto pasakojime Plinijus užrašė Archelajo pasakojimą apie gintaro žaliavą, dar neatskirtą nuo medžių žievės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 148
Tie medžiai, neteisingai laikomi medį mėgdžiojančiomis iškasenomis, yra gintaro sandėliai. Jūroje išilgai prūsų pakrančių slypi ištisos jų girios. Jūra dažnai išmeta gintarą, prikibusį prie supuvusių šių medžių skiedrų, ir kartu patvirtina Plini- jaus užrašytą Kapadokijos karaliaus Archelajo pasakoji mą, kad iš Indijos atvežama gintaro žaliavos, dar neat skirtos nuo medžių žievės1.
Teodoro Narbuto teigimu, Plinijaus Baltija pagal Hardua rankraščius ir stebėjimus turėtų vadintis Basilia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 336
Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais\nHardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi-\nlia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų\nkelionės nuo sausumos atstumu. Kiek čia nepatikimumo!2\nFosas, visuomet neigęs Pitėjo lankymąsi Baltijos jū\nroje, Austraviją, arba Glesariją, nurodo esant fryzų sala\nAmelandu.
Teodoro Narbuto pasakojime Plinijus mini Carcine įlanką ir to paties pavadinimo miestelį prie Boristenio ir Bugo žiočių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 376
Iš tiesų žinoma ir Plinijaus užrašyta geografinė medžia\nga (Lib. IV. C. 12, 13), kur minima jūros įlanka Carcine\nir to p.aties pavadinimo miestelis, esantis prie žiočių Bo\nristenio ir Bugo, šio autoriaus vadinto Btigus2. Bet, kal\nbant apie Gero upę, o ypač apie kraštą, kur yra skitų ka\npinynas, negalima atmesti prielaidos, kad buvę ir kitų\nvietų su panašiais, anksčiau ar vėliau Plinijaus užrašy\ntais pavadinimais; tuo atveju, jei šis žymus geografas\nnesuklydo remdamasis žiniomis, surinktomis iš pernelyg\nįvairių šaltinių, nes senovės Skitijos žemėlapių leidėjai\nnemokėjo rasti vietos jo Carcinites** įlankai ir to paties\npavadinimo miestui.
Teodoro Narbuto vertinimu, tyrinėtojai nuo Plinijaus kompiliacijų iki Uphageno klydo prielaidose apie skirių ir hirių gentis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 275
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphagenu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 275
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
16 Eminentissimi Petri Episcopi Camaracensis, cardinali De Ma- mchcis Agapianis in Russia et Lithuania, eorumque doctrinae cum cl hnicismo affinitate. Anno 1418, codex in folio manu scriptus, pagi narum 185. Turbūt tai vienas iš neišspausdintų veikalų kardinolo Petro d’Ailli, gyvenusio tarp 1350 ir 1419 metų, arba, kaip kiti nori, iki 1425 metų. Velionis Augustas Kocebiu įsigijo jį Neapolyje; man jį buvo davęs 1809 metais Revelyje, kad išsirašyčiau Lietuvos istoriją, ypač mitologiją liečiančius dalykus**.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi- lia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų kelionės nuo sausumos atstumu. Kiek čia nepatikimumo!2 Fosas, visuomet neigęs Pitėjo lankymąsi Baltijos jū roje, Austraviją, arba Glesariją, nurodo esant fryzų sala Amelandu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Iš tiesų žinoma ir Plinijaus užrašyta geografinė medžia ga (Lib. IV. C. 12, 13), kur minima jūros įlanka Carcine ir to p.aties pavadinimo miestelis, esantis prie žiočių Bo ristenio ir Bugo, šio autoriaus vadinto Btigus2. Bet, kal bant apie Gero upę, o ypač apie kraštą, kur yra skitų ka pinynas, negalima atmesti prielaidos, kad buvę ir kitų vietų su panašiais, anksčiau ar vėliau Plinijaus užrašy tais pavadinimais; tuo atveju, jei šis žymus geografas nesuklydo remdamasis žiniomis, surinktomis iš pernelyg įvairių šaltinių, nes senovės Skitijos žemėlapių leidėjai nemokėjo rasti vietos jo Carcinites** įlankai ir to paties pavadinimo miestui.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- nu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug laiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant ra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname vėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau rės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos, j Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, įsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Susietas teiginys: t-011
Susieti teiginiai: t-011