Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
9 teiginiai9 įrašai3 ryšiai
O. Halecki minimas kaip istorikas ir autorius; šiame tome gausiai cituojami jo darbai apie Jogailaičių uniją, Krėvos aktą, Vytautą ir platesnę Lietuvos bei Lenkijos istoriją.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Gebėjimai |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
| |
| Pažiūros |
|
|
Patikrinti teiginiai
O. Halecki 1919–1920 m. Krokuvoje išleido dviejų tomų veikalą „Dzieje Unii Jagiellońskiej“.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Halecki, O. : _Dzieje unii jagiellońskiej_ , I-II, Kraków 1919, 1920.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
HaU = Halecki, O. : Dzieje Unii Jagiellońskiej, t. 1-2, Krokuva 1919-1920.
O. Haleckio 1958 m. darbe „From Florence to Brest“ išsamiai įvertintas Vytauto vaidmuo.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
** (^61) **O. Halecki :** **_From Florence to Brest_** **, Sacrum Poloniae Millennium, V, 1958, 25-37 p. (išsamiai įvertintas Vytauto vaidmuo).** (^62) **A.
O. Halecki manė, kad Hohencolerno kandidatūra Lenkijoje Vytautui buvo neparanki.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Galingam Vytautui, kaip mano Haleckis, Hohencolerno kandidatūra Lenkijoj buvo neparanki, nežiūrint ir to pavojaus, kuris turėjo iš ten kilti Liuksemburgiečiui. Taip galvoja Haleckis.
O. Halecki teigė, kad lenkai kantriai laukė Kamienieco Podolijos, nes ji buvo atiduota tik iki Vytauto gyvos galvos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Lenkai žinojo, kaip sako Haleckis, kad Kamienieco Padolija, atiduota iki Vytauto gyvos galvos, todėl ir taip kantriai laukta^2 ). Lenkų „kantrybė“ visiškai aiški: jie gerai suprato, kad prieš vėją nepapūs, ir nedrįso Vytautui pasipriešinti, nes jis buvo per galingas.
O. Halecki gausiais raštais paliko pėdsaką Lietuvos istorijos tyrimuose ir emigracijoje skyrė dėmesio Lietuvai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Gana plačius pėdsakus Lietuvos istorijos srityje savo gausiais raštais yra palikęs O. Haleckis, kuris ir emigracijoje vis daug dėmesio skyrė Lietuvai, nors į ją vis žvelgė savu lenkiškuoju požiūriu. Tai jaučiama labiausiai veikale apie uniją (HaU).
O. Halecki manė, kad Vytauto ketinimas atiduoti Palangą kryžiuočiams būtų atkirtęs Lietuvą nuo jūros.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Šis užsimojimas, kaip mano Haleckis, pavojingas buvo dviem atžvilgiais: Lietuva, kuriai Vytautas neseniai troško atgauti Klaipėdą, būtų buvus visiškai atkirsta nuo jūros ir būtų buvęs suteiktas kryžiuočiams taip seniai trokštamas galimumas susijungti su Livonijos Ordinu. Jogailos ir lenkų pažiūros buvo tokios, kad Vytautas neturi teisės atiduoti kam nors Lietuvos dalies.
O. Haleckis gausiais raštais paliko plačių pėdsakų Lietuvos istorijos srityje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Gana plačius pėdsakus Lietuvos istorijos srityje savo gausiais raštais yra palikęs O. Haleckis, kuris ir emigracijoje vis daug dėmesio skyrė Lietuvai, nors į ją vis žvelgė savu lenkiškuoju požiūriu. Tai jaučiama labiausiai veikale apie uniją (HaU).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 6 | 6 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 3 | 3 |