Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Autorius

Motiejus Valančius

28 teiginiai32 įrašai3 ryšiai

Motiejus Valančius buvo XIX a. lietuvių autorius ir Žemaičių vyskupas, reikšmingai veikęs religiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Žemaičių vyskupystei jis vadovavo 1850–1875 m., o jo raginama kunigija aktyviai platino blaivybės brolijas. Valančius skatino kunigus gerbti lietuviškai kalbančią liaudį, sakyti pamokslus lietuviškai ir prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas; šios mokyklos konkuravo su rusiškomis valdiškomis mokyklomis. Jo pastangomis daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose lietuviškai mokyta iš draudžiamųjų knygų. Kaip autorius, jis parašė reikšmingų kūrinių, tarp jų „Palangos Juzę“, „Paaugusių žmonių knygelę“ ir „Vaikų knygelę“, o jo blaivybės veiklą simboliškai žymi 1858 m. gruodžio 23 d. išsiųsta pirmoji „blaivybės gromata“.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LietuviaiRusaiBaudžiavaMotiejus Valančius
Tą darbą pradėjo vysk. Valančius su savo artimaisiais padėjėjais. Jis pats parašė daugybę knygučių ir joms išleisti nesigailėjo nei lėšų nei vargo.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) · c-163236

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Parašė daugybę knygučių ir rūpinosi jų leidimu.
  • Parašė kūrinius „Palangos Juzė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Vaikų knygelė“ ir „Pasakojimas Antano tretininko“.
  • Yra išvertęs iš kitų kalbų keturias knygas.
  • Parašė prakalbą ir Tomo Kempiečio biografiją.
  • Parašė laišką lenkų kalba.
  • 1857 m. savo lėšomis išleido į latvių kalbą išverstą Senojo Testamento istoriją, o 1859 m. – Naujojo Testamento istoriją.
  • Rašė religinio turinio knygas ir ragino tai daryti gebėjusius kunigus.
  • Spaudos draudimo metu rašė brošiūrose, tarp jų – knygelėje „Prajautimas“.
  • Savo dienoraščio pastabose aprašė pirmuosius blaivybės brolijų žingsnius Žemaičių vyskupystėje.
  • A. Šapokos (red.) veikale „Lietuvos istorija“ (1936 m.) aprašoma Valančiaus veikla.
  • A. Šapokos (red.) vertinimu, šie kūriniai turėjo nemažą reikšmę.
  • Petras Puzaras tiesiogiai aprašo Valančiaus vertimų veiklą.
  • Aprašoma konkreti Valančiaus veikla rengiant knygą.
  • Petras Puzaras nurodo laiško kalbą, neapibrėždamas konkrečios datos.
  • Petras Puzaras aprašo leidybinę veiklą konkrečiais metais.
  • Petras Puzaras aprašo Valančiaus kūrybinę ir skatinamąją veiklą.
  • Petras Puzaras nurodo spaudos draudimo laikotarpį.
  • Egidijus Aleksandravičius aprašo Valančiaus dienoraščio pastabas.
Būdas
  • Praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus.
  • Tai Alfonsų Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio vertinimas; apibūdinimas pateiktas kalbant apie XIX a. Valančių.
PažiūrosŠaltinių nesutarimas
  • Jo kūriniuose nedorybė siejama su bausme, o dorybė – su Dievo palaima ir gyvenimo sėkme.
  • Grožinės literatūros kūriniuose rūpinosi tikinčiųjų krikščioniškojo gyvenimo ugdymu ir savo rašytojo talentą paskyrė pastoracijai.
  • Nuolat kėlė blaivybės mintį grožinės literatūros kūriniuose.
  • Tai Petro Puzaro apibendrinimas apie Valančiaus kūrinius.
  • Tai Petro Puzaro vertinimas apie Valančiaus kūrybą ir jos paskirtį.
  • Petro Puzaro aprašymas apima Valančiaus grožinės literatūros kūrinius; žodis „vis“ nurodo pasikartojantį reiškinį.
  • Petras Puzaras - Vyskupo Motiejaus Valanciaus pastoracine veikla
BendravimasŠaltinių nesutarimas
  • Dažnai siuntė pastoracinius laiškus visiems vyskupijos tikintiesiems, atskiroms parapijoms, dvarininkams ir valstiečiams.
  • 1858 m. gruodžio 23 d. išsiuntė pirmąją „blaivybės gromatą“, kurią kunigai skaitė liaudžiai iš ambonų.
  • Gavęs popiežiaus bulę dėl paskyrimo Žemaičių vyskupu, rengė specialų ganytojišką laišką vyskupijos katalikams.
  • Parašė ganytojiško laiško tekstą.
  • Petras Puzaras aprašo Valančiaus kreipimąsi į skirtingas vyskupijos grupes.
  • Egidijus Aleksandravičius nurodo konkrečią datą ir laiško viešo skelbimo aplinkybę.
  • Aprašomas laikotarpis po popiežiaus bulės gavimo ir prieš prisistatymą vyskupijos katalikams.
  • Šaltinyje įrašas datuojamas VIII. 9; laiškas apibūdinamas kaip pirmojo laiško dėl sukilimo tęsinys, išlaikantis moralinę religinę kryptį.
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • 1848 m. buvo paskirtas Telšių (Žemaičių) vyskupijos vyskupu; Vatikano paskyrimas patvirtintas po metų.
  • Vyskupavo 1850–1875 m.
  • Ragino kunigus turėti pagarbų požiūrį į lietuviškai kalbančią liaudį, gerai išmokti lietuviškai, sakyti pamokslus lietuviškai ir prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas.
  • Ragino steigti slaptas mokyklas, kuriose buvo mokoma lenkiškai ir lietuviškai iš draudžiamųjų knygų.
  • Ragino kunigiją platinti blaivybės brolijas; kunigija tapo uoliausia blaivybės platintoja.
  • Buvo susirūpinęs mūrinių bažnyčių statymu.
  • Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamošaitis nurodo paskyrimo laiką bei patvirtinimo aplinkybę.
  • A. Šapokos (red.) veikale nurodomas Valančiaus vyskupavimo laikotarpis Žemaičių vyskupystėje.
  • Aprašoma Valančiaus veikla jo vadovaujamoje vyskupijoje; šaltinis nurodo, kad mokyklos veikė XIX a. sąlygomis.
  • A. Šapokos (red.) šaltinis aprašo veiklą spaudos draudimo aplinkybėmis.
  • A. Šapokos (red.) vertinimas siejamas su Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu 1850–1875 m.
  • Petras Puzaras šį rūpinimąsi sieja su Valančiaus raštais ir konkrečiu Eržvilko parapijos pavyzdžiu.
Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas
  • XIX a. Lietuvos politiniams procesams padarė bene didesnę įtaką nei kas nors kitas.
  • Jo kūriniai „Palangos Juzė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Vaikų knygelė“ ir „Pasakojimas Antano tretininko“ turėjo nemažą reikšmę.
  • Veikale „Žemaičių Vyskupystė“ parodė sveikas pažiūras ir gana kritišką nusistatymą šaltinių atžvilgiu.
  • Tai Eidinto, Bumblausko, Kulakausko ir Tamošaičio vertinimas; šaltinyje pabrėžiama, kad Valančius nebuvo politikas.
  • Tai A. Šapokos (red.) veikale pateiktas literatūrinės reikšmės vertinimas.
  • Tai Zenono Ivinskio vertinimas; jis kartu nurodo, kad veikale yra smulkių klaidų ir apsirikimų.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Motiejus Valančius parašė daugybę knygučių ir rūpinosi jų leidimu.

Įrodymai (1)
t-002vidutinis

Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Vaikų knygelė“ ir „Pasakojimas Antano tretininko“ turėjo nemažą reikšmę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Be jų, nemaža reikšmės dar turėjo Valančiaus „Palangos Juzė", „Paaugusių žmonių knygelė", „Vaikų knygelė", „Pasakojimas Antano tretininko", Valančiaus bendradarbio, žemaičių seminarijos rektoriaus kun. J. S. Dovydaičio „Šiaulėniškis senelis" ir kitos.
t-003vidutinis

Spaudos draudimo metu Amerikoje buvo išleista ir Motiejaus Valančiaus raštų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu, kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda, Amerikoje buvo išleista daugumas žymesniųjų lietuvių autorių (Duonelaičio, Strazdelio, Daukanto, Valančiaus, Ivinskio, Kudirkos ir t.t.) raštų.
t-005vidutinis

Valančius vyskupavo 1850—1875 m., o jo raginama kunigija platino blaivybės brolijas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvoje didžiausią pasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Žemaičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vyskupavimą, 1849 m., Žemaičių vyskupystė buvo padidinta, — prie jos buvo pirskirtos 93 Vilniaus vyskupystės parapijos — Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos dekanatai). Vyskupo raginama, kunigija tapo uoliausia blaivybės platintoja; ji surašinėjo žmones į blaivybės brolijas.
t-006vidutinis

Valančius pasirūpino, kad kunigai turėtų pagarbų požiūrį į lietuviškai kalbančią liaudį, gerai išmoktų lietuviškai ir sakytų pamokslus lietuviškai, davė nurodymą kunigams prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

M. Valančius pasirūpino, kad kunigai turėtų pagarbų požiūrį į lietuviškai kalbančią liaudį, gerai išmoktų lietuviškai ir sakytų pamokslus lietuviškai, davė nurodymą kunigams prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas. O vyskupija tuomet apėmė didžiąją dalį etninės Lietuvos, ne tik Žemaitiją. Tos mokyklos visiškai nukonkuravo valdiškas mokyklas rusų kalba. Kai kuriose vietovėse mokančių skaityti procentas padidėjo iki 60 – baudžiavinio kaimo sąlygomis tai fantastiškas skaičius. Negana to, 1858 m. M. Valančius, remdamasis kituose katalikiškuose kraštuose platinamomis blaivybės idėjomis, inicijavo blaivybės sąjūdį.
t-007vidutinis

Motiejus Valančius 1848 m. buvo paskirtas Telšių (Žemaičių) vyskupijos vyskupu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Būtent S. Daukantas įkalbino savo kraštietį Motiejų Valančių (1801– 1875), tuomet dėstytojavusį Sankt Peterburge, ten perkeltoje iš Vilniaus Katalikų dvasinėje akademijoje, rašyti ir išleisti Žemaičių vyskupijos istoriją lietuviškai. 1848 m. Vilniuje ši knyga, kurios autorius tais pat metais buvo paskirtas Telšių (Žemaičių) vyskupijos vyskupu (Vatikano patvirtintas po metų), išėjo lietuviškai-žemaitiškai nustebindama visus, kad parašyta ne lenkiškai, kaip buvo įprasta. Romantikas S. Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi, o M. Valančius – praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo europietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas. Savo pirmąjį inauguracinį pamokslą vyskupas M. Valančius sakė ir lietuviškai, ir lenkiškai. Lietuvių (žemaičių) kalba po katedros skliautais iš vyskupo lūpų skambėjo bene pirmą kartą.
t-008vidutinis

Motiejus Valančius XIX a. padarė didelę įtaką Lietuvos politiniams procesams.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (28 teiginiai, 32 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
LietuviaiRusaiBaudžiava

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—1313
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—55
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—36
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—22
Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai200022
Lituanistika-65087-kupiskis-naujausi-moksliniai-lokaliniai-tyrimai — Didžiosios pavasario šventės Kupiškio krašte—11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—12
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11

Galerija

Atrinkta iš galerijos

Varnių vyskupijos centras, kuriame iki 1854 m. gyveno Motiejus Valančius.Varnių vyskupijos centras, kuriame iki 1854 m. gyveno Motiejus Valančius.Susijęs · Vaizdas
Visa galerija (1)