Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
11 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Šiam įrašui rengiama šaltiniais pagrįsta santrauka.
Patikrinti teiginiai
Petrapily paruoštas ir 1861 m. vasario 19 d. paskelbtas manifestas Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą ir suteikė valstiečiams teisę per 49 metus išsipirkti žemę.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
**Baudžiavos panaikinimo manifestas** buvo paruoštas Petra-\npily ir paskelbtas 1861 m. vasario 19 d. Juo visoje Rusijos impe-\nrijoje buvo panaikinta baudžiava, o valstiečiams\nduota teisė per 49 metus išsipirkti žemę.
Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje drąsiau buvo keliami valdžios reformavimo ir baudžiavos paveldo klausimai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje kurį laiką pastebimas visuomeninio gyvenimo pagyvėjimas. Buvo kuriamos legalios ir pusiau legalios draugijos, salonuose ir vakaruose atvirai ap tarinėjamos socialinės, politinės problemos. Drąsiau keliami val džios reformavimo, baudžiavos paveldo klausimai.
1864 m. carizmas pradėjo anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą.
1864 m. – sąlyginė skiriamoji riba, kai Rusijos caro valdžia nuslopi- no paskutinį bajorijos vadovautą sukilimą, kuriuo siekta atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Tuo metu carizmas pradėjo jau anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą. Valstiečiai pavirto sąlyginai laisvais žmonėmis, nuosavybės teisę į dirba- mą žemę įgijusiu žemiausiu, bet savarankišku valstiečių žemdirbių luo- mu.
Į baudžiavą nebegalėjo būti grąžinti valstiečiai, kuriuos buvo atleidę patys dvarininkai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
socialiniam gyvenime, bet vis dėlto bajorai buvo palikti vienin-\nteliais pilnateisiais piliečiais, o valstiečiai ir toliau liko\nbeteisiai baudžiauninkai. Buvo tik nustatyta, kad nebegalima\nbus grąžinti į baudžiavą tų, kurie atleisti pačių dvarininkų.
1831 m. sukilimo atsišaukimuose lenkų ir lietuvių kalbomis keltas reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.
Lietuvoje sukilimas \nprasidėjo spontaniškai 1831 m. pavasariop Žemaitijoje dėl valdžios pa-\nskelbto rekrutų ėmimo. Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vieti-\nniai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net \ndauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas \nir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.
Caras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikinimo projektus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
, po caro Nikolajaus I mirties ir\nXII\n\n## Puslapis 13\n\nRusijai pralaimėjus Krymo karą, imperijoje prasidėjo reformos. \nCaras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikini\nmo projektus, vakarinėse imperijos gubernijose pagyvėjo visuo\nmeninis - politinis gyvenimas. Eustachijaus Tiškevičiaus inicia\ntyva buvo įkurtas Vilniaus Senienų muziejus - mokslinė \ninstitucija, sutelkusi krašto visuomenę.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 6 | 4 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 3 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 2 |