Baudžiava šiame istoriniame kontekste – valstiečių baudžiavinės priklausomybės sistema, kurios panaikinimas tapo svarbiu XIX a. Rusijos imperijos pertvarkos klausimu. Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje drąsiau imta svarstyti valdžios reformavimą ir baudžiavos paveldą, o po Krymo karo caras Aleksandras II su aplinka rengė jos panaikinimo projektus. 1831 m. sukilimo Lietuvoje atsišaukimuose lenkų ir lietuvių kalbomis buvo keliamas reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos. 1861 m. vasario 19 d. Petrapilyje parengtas manifestas panaikino baudžiavą visoje Rusijos imperijoje, tačiau valstiečiams nustatė galimybę per 49 metus išsipirkti žemę. 1864 m. carizmas pradėjo anksčiau paskelbtą valstiečių išlaisvinimo procesą, o valstiečiai tapo sąlyginai laisvu ir savarankišku žemdirbių luomu.
Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje kurį laiką pastebimas visuomeninio gyvenimo pagyvėjimas. Buvo kuriamos legalios ir pusiau legalios draugijos, salonuose ir vakaruose atvirai ap tarinėjamos socialinės, politinės problemos. Drąsiau keliami val džios reformavimo, baudžiavos paveldo klausimai.
Baudžiava – valstiečių baudžiavinė priklausomybė; baudžiauninkai buvo beteisiai, o į ją grąžinti atleistų dvarininkų valstiečių nebegalima buvo.
Baudžiava – valstiečių priklausomybė nuo dvarininkų, iš kurios valstiečiai buvo paleidžiami ir tapdavo sąlyginai laisvais žmonėmis, įgijusiais nuosavybės teisę į dirbamą žemę.
A. Šapokos aprašomas istorinis laikotarpis; šaltinis nurodo valstiečių padėtį ir išimtį atleistiesiems.
1864 m. pradėtas anksčiau paskelbtas valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesas.
Terminas „baudžiava“ vartotas kalbant apie jos paveldą ir valdžios reformavimo klausimus po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje.
Terminas „baudžiava“ vartotas 1831 m. sukilimo lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbų atsišaukimuose, kuriuose keltas reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.
Terminas „baudžiava“ vartotas kalbant apie jos panaikinimą Rusijos imperijoje 1861 m. vasario 19 d. manifestu.
Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje, suaktyvėjus visuomeniniam gyvenimui.
1831 m. sukilimas Lietuvoje; atsišaukimuose buvo reiškiamas sukilėlių reikalavimas.
1861 m. vasario 19 d. paskelbtas baudžiavos panaikinimo manifestas; valstiečiams suteikta teisė per 49 metus išsipirkti žemę.
Rusijos pralaimėjimas Krymo kare (1853–1856) paskatino naująjį carą Aleksandrą II rengtis baudžiavos panaikinimui, sušvelninta tautinė politika. Naujasis imperatorius 1861 m. pavasarį pasirašė manifestą, paleidusį privačių dvarų valstiečius iš baudžiavinės priklausomybės, pasirašyti teisės aktai, reglamentavę valstiečių tapsmo žemės savininkais tvarką, numatyta privaloma valstiečiams skiriamo žemės sklypo išpirka. Valstiečių reformą numatyta pradėti po dvejų metų.
Petrapily paruoštas ir 1861 m. vasario 19 d. paskelbtas manifestas Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą ir suteikė valstiečiams teisę per 49 metus išsipirkti žemę.
**Baudžiavos panaikinimo manifestas** buvo paruoštas Petrapily ir paskelbtas 1861 m. vasario 19 d. Juo visoje Rusijos imperijoje buvo panaikinta baudžiava, o valstiečiams duota teisė per 49 metus išsipirkti žemę.
Lietuvoje sukilimas prasidėjo spontaniškai 1831 m. pavasariop Žemaitijoje dėl valdžios paskelbto rekrutų ėmimo. Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vietiniai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net dauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas ir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.
, po caro Nikolajaus I mirties ir XII ## Puslapis 13 Rusijai pralaimėjus Krymo karą, imperijoje prasidėjo reformos. Caras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikinimo projektus, vakarinėse imperijos gubernijose pagyvėjo visuomeninis - politinis gyvenimas. Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva buvo įkurtas Vilniaus Senienų muziejus - mokslinė institucija, sutelkusi krašto visuomenę.
1864 m. – sąlyginė skiriamoji riba, kai Rusijos caro valdžia nuslopino paskutinį bajorijos vadovautą sukilimą, kuriuo siekta atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Tuo metu carizmas pradėjo jau anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą. Valstiečiai pavirto sąlyginai laisvais žmonėmis, nuosavybės teisę į dirbamą žemę įgijusiu žemiausiu, bet savarankišku valstiečių žemdirbių luomu.
**Baudžiavos panaikinimo manifestas** buvo paruoštas Petrapily ir paskelbtas 1861 m. vasario 19 d. Juo visoje Rusijos imperijoje buvo panaikinta baudžiava, o valstiečiams duota teisė per 49 metus išsipirkti žemę.
Tikrojoje Lietuvoje iš pramonės, galima sakyt, tebuvo tik kiekvieno turtingesnio bajoro laikomas _bravoras._ Labai dažnai bajorai versdavo valstiečius pirkti tam tikrą kiekį degtinės, kaip kad, pav., vertė eiti baudžiavą ar mokėti mokesčius.