Baudžiava – LT KB

Žodis ir formos

Baudžiava šiame veikale nusako valstiečių priklausomybę ponui ir jų privalomas prievoles dvarui.

Laikotarpis ir datos

laikotarpis: XV—XIX a.
datos:
- 1447 m.
- 1861 m. vasario 19 d.

Reikšmė iš konteksto

Sąvoka apima ir teisinę valstiečių priklausomybę nuo pono, ir konkretų lažo režimą, kai nuo valako reikėjo eiti nustatytas darbo dienas dvarui.

Vartojimas

Terminas vartojamas ilgame istoriniame pjūvyje: nuo 1447 m. privilegijos, padėjusios pamatą visuotinei baudžiavai, iki 1861 m. jos panaikinimo Rusijos imperijoje.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-006 1447 m. privilegija padėjo pamatą visuotinei baudžiavai, palikdama bajorų valstiečius jų ponų valdžioje.		c-001
t-007 Po 1447 m. privilegijos prasidėjo tikroji baudžiava, vis labiau apkraudama valstiečius mokesčiais ir darbais.		c-002
t-008 Valstiečiai ir toliau liko beteisiai baudžiauninkai, bet atleistųjų dvarininkai nebegalėjo grąžinti į baudžiavą.		c-003
t-009 1861 m. vasario 19 d. manifestu baudžiava Rusijos imperijoje buvo panaikinta, paliekant valstiečiams teisę išsipirkti žemę per 49 metus.		c-004
t-010 Privilegija padėjo pamatą visuotinei baudžiavai: bajorų valstiečiai liko ponų valdžioje ir nebegalėjo išsikelti iš jų žemių.		c-005
t-011 Bajorai dažnai vertė valstiečius pirkti nustatytą kiekį degtinės, kaip vertė eiti baudžiavą ar mokėti mokesčius.		c-006
t-012 Buvo tik nustatyta, kad nebegalima bus grąžinti į baudžiavą tų, kurie atleisti pačių dvarininkų.		c-007
t-013 Tuo metu carizmas pradėjo jau anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą.		c-008
t-014 Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vietiniai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net dauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas ir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.		c-009
t-015 Rusijos pralaimėjimas Krymo kare paskatino carą Aleksandrą II rengtis baudžiavos panaikinimui.		c-010
t-016 Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje drąsiau kelti valdžios reformavimo ir baudžiavos paveldo klausimai.		c-011
t-017 Caras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikinimo projektus.		c-012

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1447 m. privilegija padėjo pamatą visuotinei baudžiavai, palikdama bajorų valstiečius jų ponų valdžioje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Taigi privilegija pa- dėjo pamatą visuotinei baudžiavai: bajorų valstiečiai liko visiš- koje savo ponų valdžioje; jie nebeturėjo jokių pareigų didžia- jam kunigaikščiui (valstybei), o vien tik ponams ir niekur ne- begalėjo išsikelti iš jų žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Po 1447 m. privilegijos prasidėjo tikroji baudžiava, vis labiau apkraudama valstiečius mokesčiais ir darbais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Po 1447 m. privilegijos palengva prasidėjo tikroji bau- džiava (žiūr. 180 psl.): iš savo vietų nebegalį išsikelti valstie- čiai buvo apkraunami vis didesniais mokesčiais ir darbais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Valstiečiai ir toliau liko beteisiai baudžiauninkai, bet atleistųjų dvarininkai nebegalėjo grąžinti į baudžiavą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

socialiniam gyvenime, bet vis dėlto bajorai buvo palikti vienin- teliais pilnateisiais piliečiais, o valstiečiai ir toliau liko beteisiai baudžiauninkai. Buvo tik nustatyta, kad nebegalima bus grąžinti į baudžiavą tų, kurie atleisti pačių dvarininkų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1861 m. vasario 19 d. manifestu baudžiava Rusijos imperijoje buvo panaikinta, paliekant valstiečiams teisę išsipirkti žemę per 49 metus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Baudžiavos panaikinimo manifestas buvo paruoštas Petra- pily ir paskelbtas 1861 m. vasario 19 d. Juo visoje Rusijos impe- rijoje buvo panaikinta baudžiava, o valstiečiams duota teisė per 49 metus išsipirkti žemę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Privilegija padėjo pamatą visuotinei baudžiavai: bajorų valstiečiai liko ponų valdžioje ir nebegalėjo išsikelti iš jų žemių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Taigi privilegija pa- dėjo pamatą visuotinei baudžiavai: bajorų valstiečiai liko visiš- koje savo ponų valdžioje; jie nebeturėjo jokių pareigų didžia- jam kunigaikščiui (valstybei), o vien tik ponams ir niekur ne- begalėjo išsikelti iš jų žemių.

**4.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Bajorai dažnai vertė valstiečius pirkti nustatytą kiekį degtinės, kaip vertė eiti baudžiavą ar mokėti mokesčius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

_ Labai dažnai bajorai versdavo valstiečius pirkti tam tikrą kiekį degtinės, kaip kad, pav., vertė eiti baudžiavą ar mokėti mokesčius. Kadangi visas aukštesnysis sluoksnis buvo užsikrėtęs vakarų Europos madomis, tai iš užsienio reikėjo įvežti labai daug prekių, ir prekybos balansas būdavo pasyvus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Buvo tik nustatyta, kad nebegalima bus grąžinti į baudžiavą tų, kurie atleisti pačių dvarininkų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

socialiniam gyvenime, bet vis dėlto bajorai buvo palikti vienin- teliais pilnateisiais piliečiais, o valstiečiai ir toliau liko beteisiai baudžiauninkai. Buvo tik nustatyta, kad nebegalima bus grąžinti į baudžiavą tų, kurie atleisti pačių dvarininkų. Daugiau teisių gavo miestiečiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Tuo metu carizmas pradėjo jau anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1864 m. – sąlyginė skiriamoji riba, kai Rusijos caro valdžia nuslopi- no paskutinį bajorijos vadovautą sukilimą, kuriuo siekta atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Tuo metu carizmas pradėjo jau anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą. Valstiečiai pavirto sąlyginai laisvais žmonėmis, nuosavybės teisę į dirba- mą žemę įgijusiu žemiausiu, bet savarankišku valstiečių žemdirbių luo- mu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vietiniai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net dauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas ir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvoje sukilimas prasidėjo spontaniškai 1831 m. pavasariop Žemaitijoje dėl valdžios pa- skelbto rekrutų ėmimo. Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vieti- niai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net dauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas ir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Rusijos pralaimėjimas Krymo kare paskatino carą Aleksandrą II rengtis baudžiavos panaikinimui.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Rusijos pralaimėjimas Krymo kare (1853–1856) paskatino naująjį carą Aleksandrą II rengtis baudžiavos panaikinimui, sušvelninta tautinė poli- tika. Naujasis imperatorius 1861 m. pavasarį pasirašė manifestą, paleidu- sį privačių dvarų valstiečius iš baudžiavinės priklausomybės, pasirašyti teisės aktai, reglamentavę valstiečių tapsmo žemės savininkais tvarką, nu- matyta privaloma valstiečiams skiriamo žemės sklypo išpirka. Valstiečių reformą numatyta pradėti po dvejų metų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje drąsiau kelti valdžios reformavimo ir baudžiavos paveldo klausimai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje kurį laiką pastebimas visuomeninio gyvenimo pagyvėjimas. Buvo kuriamos legalios ir pusiau legalios draugijos, salonuose ir vakaruose atvirai ap tarinėjamos socialinės, politinės problemos. Drąsiau keliami val džios reformavimo, baudžiavos paveldo klausimai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Caras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikinimo projektus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Caras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikini mo projektus, vakarinėse imperijos gubernijose pagyvėjo visuo meninis - politinis gyvenimas. Eustachijaus Tiškevičiaus inicia tyva buvo įkurtas Vilniaus Senienų muziejus - mokslinė institucija, sutelkusi krašto visuomenę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Šaltiniai ir įrodymai

Pastabos

Ryšiai

Teminiai klasteriai

teisinis-terminas

Susiję objektai