Sąvoka

Baudžiava

11 teiginių9 įrašai20 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 11 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–11 iš 11 teiginių

t-001vidutinis

Petrapily paruoštas ir 1861 m. vasario 19 d. paskelbtas manifestas Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą ir suteikė valstiečiams teisę per 49 metus išsipirkti žemę.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 481

**Baudžiavos panaikinimo manifestas** buvo paruoštas Petrapily ir paskelbtas 1861 m. vasario 19 d. Juo visoje Rusijos imperijoje buvo panaikinta baudžiava, o valstiečiams duota teisė per 49 metus išsipirkti žemę.

t-002vidutinis

Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje drąsiau buvo keliami valdžios reformavimo ir baudžiavos paveldo klausimai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 7

Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje kurį laiką pastebimas visuomeninio gyvenimo pagyvėjimas. Buvo kuriamos legalios ir pusiau legalios draugijos, salonuose ir vakaruose atvirai aptarinėjamos socialinės, politinės problemos. Drąsiau keliami valdžios reformavimo, baudžiavos paveldo klausimai.

t-003vidutinis

1864 m. carizmas pradėjo anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 99

1864 m. – sąlyginė skiriamoji riba, kai Rusijos caro valdžia nuslopino paskutinį bajorijos vadovautą sukilimą, kuriuo siekta atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Tuo metu carizmas pradėjo jau anksčiau paskelbtą valstiečių paleidimo iš baudžiavinės priklausomybės procesą. Valstiečiai pavirto sąlyginai laisvais žmonėmis, nuosavybės teisę į dirbamą žemę įgijusiu žemiausiu, bet savarankišku valstiečių žemdirbių luomu.

t-004vidutinis

Į baudžiavą nebegalėjo būti grąžinti valstiečiai, kuriuos buvo atleidę patys dvarininkai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 447

socialiniam gyvenime, bet vis dėlto bajorai buvo palikti vieninteliais pilnateisiais piliečiais, o valstiečiai ir toliau liko beteisiai baudžiauninkai. Buvo tik nustatyta, kad nebegalima bus grąžinti į baudžiavą tų, kurie atleisti pačių dvarininkų.

t-005vidutinis

1831 m. sukilimo atsišaukimuose lenkų ir lietuvių kalbomis keltas reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 105

Lietuvoje sukilimas prasidėjo spontaniškai 1831 m. pavasariop Žemaitijoje dėl valdžios paskelbto rekrutų ėmimo. Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vietiniai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net dauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas ir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.

t-006vidutinis

Caras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikinimo projektus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 12-13

, po caro Nikolajaus I mirties ir XII ## Puslapis 13 Rusijai pralaimėjus Krymo karą, imperijoje prasidėjo reformos. Caras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikinimo projektus, vakarinėse imperijos gubernijose pagyvėjo visuomeninis - politinis gyvenimas. Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva buvo įkurtas Vilniaus Senienų muziejus - mokslinė institucija, sutelkusi krašto visuomenę.

t-007vidutinis

1861 m. vasario 19 d. manifestu baudžiava Rusijos imperijoje buvo panaikinta, paliekant valstiečiams teisę išsipirkti žemę per 49 metus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 481

**Baudžiavos panaikinimo manifestas** buvo paruoštas Petrapily ir paskelbtas 1861 m. vasario 19 d. Juo visoje Rusijos imperijoje buvo panaikinta baudžiava, o valstiečiams duota teisė per 49 metus išsipirkti žemę.

t-008vidutinis

Valstiečiai ir toliau liko beteisiai baudžiauninkai, bet atleistųjų dvarininkai nebegalėjo grąžinti į baudžiavą.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 447

socialiniam gyvenime, bet vis dėlto bajorai buvo palikti vieninteliais pilnateisiais piliečiais, o valstiečiai ir toliau liko beteisiai baudžiauninkai. Buvo tik nustatyta, kad nebegalima bus grąžinti į baudžiavą tų, kurie atleisti pačių dvarininkų.

t-009

Po 1447 m. privilegijos prasidėjo tikroji baudžiava, vis labiau apkraudama valstiečius mokesčiais ir darbais.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 202

Po 1447 m. privilegijos palengva prasidėjo tikroji baudžiava (žiūr. 180 psl.): iš savo vietų nebegalį išsikelti valstiečiai buvo apkraunami vis didesniais mokesčiais ir darbais.

t-010vidutinis

Rusijos pralaimėjimas Krymo kare paskatino carą Aleksandrą II rengtis baudžiavos panaikinimui.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 107

Rusijos pralaimėjimas Krymo kare (1853–1856) paskatino naująjį carą Aleksandrą II rengtis baudžiavos panaikinimui, sušvelninta tautinė politika. Naujasis imperatorius 1861 m. pavasarį pasirašė manifestą, paleidusį privačių dvarų valstiečius iš baudžiavinės priklausomybės, pasirašyti teisės aktai, reglamentavę valstiečių tapsmo žemės savininkais tvarką, numatyta privaloma valstiečiams skiriamo žemės sklypo išpirka. Valstiečių reformą numatyta pradėti po dvejų metų.

t-011vidutinis

Labai dažnai bajorai versdavo valstiečius pirkti tam tikrą kiekį degtinės, kaip kad, pav., vertė eiti baudžiavą ar mokėti mokesčius.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 441

Tikrojoje Lietuvoje iš pramonės, galima sakyt, tebuvo tik kiekvieno turtingesnio bajoro laikomas _bravoras._ Labai dažnai bajorai versdavo valstiečius pirkti tam tikrą kiekį degtinės, kaip kad, pav., vertė eiti baudžiavą ar mokėti mokesčius.