Narbutas rašo, kad Pretorijus penkias pranašautojų rūšis pateikė remdamasis savo paties matytais pastebėjimais. Narbutas žynių vyrų ir moterų vardus kildina iš Meletijaus ir Pretorijaus, rėmusiųsi paprastų žmonių sakytiniais padavimais. Pasak Pretorijaus, Poiein ziemme senovės prūsams turėjo reikšti galingos genties žemę.
Latviuose tai buvo žynys ir pranašautojas. Paimdavo į\nsaują druskos, pašnibždėdavo ir pūsdavo, tada įmesdavo į dang- 31\nVėjininkai (Wejones)\n31\nŠias penkias pranašautojų rūšis pateikia Pretorijus, remdama\nsis savais pastebėjimais, ką buvo matęs savo akimis.\n299\n\n## Puslapis 299\n\nteliu uždengiamą ryką; iš alaus šnypštimo spėdavo slaptus da\nlykus, ypač apie pamestus daiktus.
Daugeliu požiūrių\nšios žynės buvo Antikos bakchančių pamėgdžiojimas.\nVisi šie žynių - vyrų ir moterų - vardai paimti iš Meleti-\njaus ir Pretorijaus, tyrusių dalyką pagal paprastų žmonių sa\nkytinius padavimus; jų teiginius patvirtino vėlesni tyrėjai.\nBurtininkė (Burte)\nLietuvių barde - Burtyniczka.
Pavadinimą gavo nuo Jesse, ar ba Wesseke, upės, prie kurios ir buvo jos žemės; šios sri ties sudėtinė dalis buvo Hokerlandija, arba hokrų kraš tas, turėjęs taip vadintą gentį, o anot kitų, šis pavadini mas turėtų būti atsiradęs dėl vietovės kalvotumo. Pasak Pretorijaus, Poiein ziemme senovės prūsams turėjo reikš ti galingos genties žemę1. Šioje provincijoje, prie to pa ties pavadinimo ežero, buvęs Truso prekybos miestas, da bar netoli šiandienio Elbliongo.
Tai, žinoma, vien panašumai, kuriuos\npastebėjo dar Bachmeisteris. Be to, ir Pretorijus sako,\njog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai;\nvariagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Wa-\nrejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį\nduoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu,\njog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir\nkrivičiams.
Ne Sarkės, o Šar kučių kaimas, kiek pats žinau iš vietovės tyrimų, yra Ly dos apskrityje, Nočios parapijoje netoli Kalesnykų; Szar- kutis lietuvių kalba reiškia kiauliaskerdį, skerdiką. Gar siausia šios provincijos tvirtovė buvo Sasava, stovėjusi kažkokios upės pakrantėje, bet tai tiksliai nenustatyta. Pretorijus teigia, kad ji buvo prie Šyšos upės, kuri kita dos turėjo būti vadinama Cyse arba Sussa. Bet panašiau į tiesą tai, kad ji buvo tarp Eimenio ir Ząsupės upelių, į pietryčius nuo Kraupiškių kaimo, netoli Įsros upės, kur esama tvirtovės pėdsakų ant kalno prie Ząsupėnų kaimo; tai labiau primena šį pavadinimą, nors ši vieta, mūsų nuomone, priklauso Nadruvai.
Si provincija plytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis, o pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiš kai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot Pretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą, 1 S ajar zykąs.
Si provincija plytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis, o pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiš kai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot Pretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą, 1 S ajar zykąs, atmetęs tą išvadą (Starožyin. slaw. § 19. Nr. 5), teigia, jog prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai — tauta (o gal gentis), kurios mes nė nedrįstume priskirti prie lietuvių genties. Šio nepaprastai mokslingo tyrinėtojo (nelaimei, pernelyg dainai besiremiančio nuojauta, — dėl to jo išvados dažnai klaidin gos) įrodinėjimus verta čia išdėstyti bent jau tam, kad išsakytume ir savo nuomonę.