Narbutas rašo, kad Pretorijus penkias pranašautojų rūšis pateikė remdamasis savo paties matytais pastebėjimais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 300
Latviuose tai buvo žynys ir pranašautojas. Paimdavo į saują druskos, pašnibždėdavo ir pūsdavo, tada įmesdavo į dang- 31 Vėjininkai (Wejones) 31 Šias penkias pranašautojų rūšis pateikia Pretorijus, remdamasis savais pastebėjimais, ką buvo matęs savo akimis. 299 ## Puslapis 299 teliu uždengiamą ryką; iš alaus šnypštimo spėdavo slaptus dalykus, ypač apie pamestus daiktus.
Narbutas žynių vyrų ir moterų vardus kildina iš Meletijaus ir Pretorijaus, rėmusiųsi paprastų žmonių sakytiniais padavimais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 303
Daugeliu požiūrių šios žynės buvo Antikos bakchančių pamėgdžiojimas. Visi šie žynių - vyrų ir moterų - vardai paimti iš Meletijaus ir Pretorijaus, tyrusių dalyką pagal paprastų žmonių sakytinius padavimus; jų teiginius patvirtino vėlesni tyrėjai. Burtininkė (Burte) Lietuvių barde - Burtyniczka.
Pasak Pretorijaus, Poiein ziemme senovės prūsams turėjo reikšti galingos genties žemę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 263
Pavadinimą gavo nuo Jesse, arba Wesseke, upės, prie kurios ir buvo jos žemės; šios srities sudėtinė dalis buvo Hokerlandija, arba hokrų kraštas, turėjęs taip vadintą gentį, o anot kitų, šis pavadinimas turėtų būti atsiradęs dėl vietovės kalvotumo. Pasak Pretorijaus, Poiein ziemme senovės prūsams turėjo reikšti galingos genties žemę1. Šioje provincijoje, prie to paties pavadinimo ežero, buvęs Truso prekybos miestas, dabar netoli šiandienio Elbliongo.
Pretorijus prūsus ir rusus laikė iš pradžių viena gentimi, o variagų vardą kildino iš prūsiško žodžio Warejs.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 341
Tai, žinoma, vien panašumai, kuriuos pastebėjo dar Bachmeisteris. Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Warejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams.
Pretorijus teigė, kad Sasavos tvirtovė buvo prie Šyšos upės, kuri anksčiau turėjusi vadintis Cyse arba Sussa.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369-370
Ne Sarkės, o Šarkučių kaimas, kiek pats žinau iš vietovės tyrimų, yra Lydos apskrityje, Nočios parapijoje netoli Kalesnykų; Szarkutis lietuvių kalba reiškia kiauliaskerdį, skerdiką. Garsiausia šios provincijos tvirtovė buvo Sasava, stovėjusi kažkokios upės pakrantėje, bet tai tiksliai nenustatyta. Pretorijus teigia, kad ji buvo prie Šyšos upės, kuri kitados turėjo būti vadinama Cyse arba Sussa. Bet panašiau į tiesą tai, kad ji buvo tarp Eimenio ir Ząsupės upelių, į pietryčius nuo Kraupiškių kaimo, netoli Įsros upės, kur esama tvirtovės pėdsakų ant kalno prie Ząsupėnų kaimo; tai labiau primena šį pavadinimą, nors ši vieta, mūsų nuomone, priklauso Nadruvai.
Si provincija plytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis, o pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiš kai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot Pretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą, 1 S ajar zykąs.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 262
Si provincija plytėjo prie Vyslos, arčiausiai ribojosi su slavų gentimis, o pavadinimą gavo iš senovinio miesto Vlm, kurį vokiškai pradėta vadinti Culm, lenkiškai — Chefmno', anot Pretorijaus tyrimų2, šis pavadinimas turėjo reikšti kalvą, 1 S ajar zykąs, atmetęs tą išvadą (Starožyin. slaw. § 19. Nr. 5), teigia, jog prūsų protėviai buvo Ptolemėjo aprašyti frugundionai — tauta (o gal gentis), kurios mes nė nedrįstume priskirti prie lietuvių genties. Šio nepaprastai mokslingo tyrinėtojo (nelaimei, pernelyg dainai besiremiančio nuojauta, — dėl to jo išvados dažnai klaidingos) įrodinėjimus verta čia išdėstyti bent jau tam, kad išsakytume ir savo nuomonę.
Pretorijus teigia, kad ji buvo prie Šyšos upės, kuri kita dos turėjo būti vadinama Cyse arba Sussa.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369-370
Ne Sarkės, o Šarkučių kaimas, kiek pats žinau iš vietovės tyrimų, yra Lydos apskrityje, Nočios parapijoje netoli Kalesnykų; Szarkutis lietuvių kalba reiškia kiauliaskerdį, skerdiką. Garsiausia šios provincijos tvirtovė buvo Sasava, stovėjusi kažkokios upės pakrantėje, bet tai tiksliai nenustatyta. Pretorijus teigia, kad ji buvo prie Šyšos upės, kuri kitados turėjo būti vadinama Cyse arba Sussa. Bet panašiau į tiesą tai, kad ji buvo tarp Eimenio ir Ząsupės upelių, į pietryčius nuo Kraupiškių kaimo, netoli Įsros upės, kur esama tvirtovės pėdsakų ant kalno prie Ząsupėnų kaimo; tai labiau primena šį pavadinimą, nors ši vieta, mūsų nuomone, priklauso Nadruvai.