Karamzinas minimas kaip „Historya Państwa Rossyjsk.“ ir „Hist. Ros.“ nuorodomis cituojamas autorius. Balińskio tekste jo teiginiai kartais pateikiami kritiškai, ypač vertinant Lietuvos istorijos įvykių dėstymą.
Aiškino Ezechielio žodį „Ross“ arba „Russ“ perkeltine „galvos“ ar „svarbiausio dalyko“ prasme.
Istoriniuose darbuose teikė interpretacijas apie Rusios užkariavimų ribas ir Algirdo žygio į Maskvą datą.
Istoriniuose darbuose teikė spėjimus apie istorinius įvykius ir jų priežastis.
Teodoras Narbutas 1995 m. rašė, kad Karamzinas laikėsi šios vienos iš kelių mokslininkų aiškinimo pozicijų.
Teodoras Narbutas 1994 ir 2001 m. citavo Karamziną, tačiau jo teiginius kai kur ginčijo: dėl Rusios užkariavimų jį patvirtino, o Algirdo žygio datavimą atmetė.
Teodoras Narbutas 2001 m. Karamzino aiškinimus dėl paramos prieš kryžiuočius pavadino bergždžiais spėliojimais.
K ar a m z i n, kuris apskritai I ietnvos istorijos įvykius gan paviršutiniškai yra išdėstęs, tiki tuo Strijkovskio pasakojimu ir Vytauto charakterį nusakydamas, visai nuo tikrovės nutoldamas, nurodo, esą nužudęs tris Algirdo sūnus: Vygantą Kijeviškį nunuodijo, Narimantą pakorė ant medžio šakos pakabinęs ir nušovė, Karigailą nukirsdino. Hist. Ros. V, 135.
1 Ri'gii, Ui ERDVILAS. 45 ## Puslapis 62 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Karamzinas0, laikydamas tai labai abejotinu dalyku, o Mindaugo kilmės įrodymus - visiškais paistalais, nebent būtų priimtinos už tiesą didžiausios chronologinės klaidos ir sutikta su prielaida, kad Rusios kunigaikščių sūnūs, krikščionys, galėjo turėti lietuviškus vardus ir būti pagonys. Ar galima būtų sutikti, tarkime, kad Traidenis, turėjęs lietuvišką vardą, buvo rusino Vido Dovydavičiaus sūnus, arba, kad Vytenis, lietuvis pagonis, - jo vaikaitis?
Manydami, kad mūsų skaitytojai prisimena anksčiau šia tema sakytus dalykus (§55), ir norėdami geriau suprasti visą dalyką, turime papildomai aiškinti. 221 Šventajame Rašte, pas pranašą Ezechielį, mokslininkai aptinka žodį Ross ar Russ, kurį vieni laiko tam tikros tautos pavadinimu, kiti — asmenvardžiu, o dar kiti, kurių pusėje yra ir Karamzinas, supranta jį perkeltine Gtowa, Olomnošč, galvos, svarbiausio dalyko, prasme. Rytų rašytojai, remdamiesi Korano aiškinimais, linkę pritarti pirmam požiūriui.
Teodoras Narbutas atmeta Karamzino spėjimus dėl paramos prašymo prieš kryžiuočius ir teigia, kad totorių kariaunos įvedimas į Lietuvą būtų buvęs pražūtingas kraštui.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Bergždi yra Karamzino spėliojimai, kad jie esą prašė paramos prieš kryžiuočius, nes karas su jais jau buvo nutrauktas, Algirdui taip pat užteko proto ir nuovokos, kad vengtų įvesdinti į Lietuvą totorių kariauną, kurios žingsniai, kad ir kaip svarstytum, visados būdavo pražūtingi kraštui, per kurį eidavo.
Teodoras Narbutas teigia, kad Karamzino 1368 metams priskirtas Algirdo antpuolis į Maskvą, sugretinus šaltinius, įvyko 1365 metais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Tai, ką Karamzinas priskiria 1368 metams - Algirdo suruoštą antpuolį į Maskvą, pagal mūsų šaltinius, sugretinus su Danilavičiaus „Metraštininku“ (p. 179,180), kur pateikta remiantis Voskresenijos kronika, vyko 1365 metais. Istorikas net nepastebėjo, kad jo naudoti šaltiniai remia mūsų nuomonę.
Karamzinas citavo Švč. Trejybės metraštį, kurio pateiktą ketverių metų skaičiavimą Teodoras Narbutas siejo su 1332 metų data.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Jis cituoja Švč. Trejybės metraštį, kuriame apie šį antpuolį pasakyta: Tol veliko zlo ot Litvy nie byvalo v Rusi, ašče i ot Tatar byvalo; ot Fedorčakovoj rati (karo, vykusio 1327 metais. - T. N.) do Olherdovoj let 4. Šitai dar anksčiau, nes pagal tą skaičiavimą turi būti 1332 metai, o ta klaida iš tiesų turėjo netgi Strijkovskį suklaidinti metus apskaičiuojant, nes šis po ranka turėjo Švč. Trejybės metraštį.