Balinskis teigė, kad Karamzinas Lietuvos istorijos įvykius dėstė gana paviršutiniškai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 143
K ar a m z i n, kuris apskritai I ietnvos istorijos įvykius gan paviršutiniškai yra išdėstęs, tiki tuo Strijkovskio pasakojimu ir Vytauto charakterį nusakydamas, visai nuo tikrovės nutoldamas, nurodo, esą nužudęs tris Algirdo sūnus: Vygantą Kijeviškį nunuodijo, Narimantą pakorė ant medžio šakos pakabinęs ir nušovė, Karigailą nukirsdino. Hist. Ros. V, 135.
Karamzinas Mindaugo kilmės įrodymus laikė visiškais paistalais, nebent būtų priimtos didelės chronologinės klaidos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 61-62
1 Ri'gii, Ui ERDVILAS. 45 ## Puslapis 62 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Karamzinas0, laikydamas tai labai abejotinu dalyku, o Mindaugo kilmės įrodymus - visiškais paistalais, nebent būtų priimtinos už tiesą didžiausios chronologinės klaidos ir sutikta su prielaida, kad Rusios kunigaikščių sūnūs, krikščionys, galėjo turėti lietuviškus vardus ir būti pagonys. Ar galima būtų sutikti, tarkime, kad Traidenis, turėjęs lietuvišką vardą, buvo rusino Vido Dovydavičiaus sūnus, arba, kad Vytenis, lietuvis pagonis, - jo vaikaitis?
Narbutas Karamziną priskiria mokslininkams, Ezechielio žodį Ross arba Russ aiškinusiems perkeltine galvos ar svarbiausio dalyko prasme.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 215
Manydami, kad mūsų skaitytojai prisimena anksčiau šia tema sakytus dalykus (§55), ir norėdami geriau suprasti visą dalyką, turime papildomai aiškinti. 221 Šventajame Rašte, pas pranašą Ezechielį, mokslininkai aptinka žodį Ross ar Russ, kurį vieni laiko tam tikros tautos pavadinimu, kiti — asmenvardžiu, o dar kiti, kurių pusėje yra ir Karamzinas, supranta jį perkeltine Gtowa, Olomnošč, galvos, svarbiausio dalyko, prasme. Rytų rašytojai, remdamiesi Korano aiškinimais, linkę pritarti pirmam požiūriui.
Tačiau Rusios užka riavimai nei Neromos, nei Peluzijos, būtent Vladimiro Di džiojo laikais, dar nesiekė, tą patvirtina ir Karamzinas1 2.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 173
Tačiau Rusios užkariavimai nei Neromos, nei Peluzijos, būtent Vladimiro Didžiojo laikais, dar nesiekė, tą patvirtina ir Karamzinas1 2.
Teodoras Narbutas atmeta Karamzino spėjimus dėl paramos prašymo prieš kryžiuočius ir teigia, kad totorių kariaunos įvedimas į Lietuvą būtų buvęs pražūtingas kraštui.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 97
Bergždi yra Karamzino spėliojimai, kad jie esą prašė paramos prieš kryžiuočius, nes karas su jais jau buvo nutrauktas, Algirdui taip pat užteko proto ir nuovokos, kad vengtų įvesdinti į Lietuvą totorių kariauną, kurios žingsniai, kad ir kaip svarstytum, visados būdavo pražūtingi kraštui, per kurį eidavo.
Teodoras Narbutas teigia, kad Karamzino 1368 metams priskirtas Algirdo antpuolis į Maskvą, sugretinus šaltinius, įvyko 1365 metais.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 186
Tai, ką Karamzinas priskiria 1368 metams - Algirdo suruoštą antpuolį į Maskvą, pagal mūsų šaltinius, sugretinus su Danilavičiaus „Metraštininku“ (p. 179,180), kur pateikta remiantis Voskresenijos kronika, vyko 1365 metais. Istorikas net nepastebėjo, kad jo naudoti šaltiniai remia mūsų nuomonę.
Karamzinas citavo Švč. Trejybės metraštį, kurio pateiktą ketverių metų skaičiavimą Teodoras Narbutas siejo su 1332 metų data.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 186
Jis cituoja Švč. Trejybės metraštį, kuriame apie šį antpuolį pasakyta: Tol veliko zlo ot Litvy nie byvalo v Rusi, ašče i ot Tatar byvalo; ot Fedorčakovoj rati (karo, vykusio 1327 metais. - T. N.) do Olherdovoj let 4. Šitai dar anksčiau, nes pagal tą skaičiavimą turi būti 1332 metai, o ta klaida iš tiesų turėjo netgi Strijkovskį suklaidinti metus apskaičiuojant, nes šis po ranka turėjo Švč. Trejybės metraštį.
Karamzinas net teigia, kad Jurjevas buvo atstatytas XII amžiaus pradžioje po to, kai jį sunaikino poloviečiai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 74
Karamzinas, radęs kažkokį Jurjevą prie Rosės upės, tekančios pro Belaja Cerkovę, Kijevo gubernijoje, šiuos Nestoro žodžius priskiria poloviečių veiksmams dešiniojoje Dnepro pakrantėje. Jis net teigia, kad Jurjevas buvo atstatytas XII amžiaus pradžioje po to, kai jį sunaikino poloviečiai.
Raidės pataisytos pagal senesnius rankraščius, abė cėlė paimta iš žinomos publikacijos Karamzino „Rusijos vals tybės istorijoje“ (t.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 435
Raidės pataisytos pagal senesnius rankraščius, abėcėlė paimta iš žinomos publikacijos Karamzino „Rusijos valstybės istorijoje“ (t. V. - Prierašas nr. 109).