Santrauka

Dusburgietis teigia, kad hartknochas (Karaliaučius, 1679 m.)82. Dusburgietis teigia, kad 82 De Dusburg Petri […] Chronłcon Prussiae / Auctore et collectore Christophoro Hartknoch. Dusburgietis teigia, kad hartknochas, pirmas D.

Teiginiai

Teiginys
t-001 K. Hartknochas parengė pirmąjį Dusburgiečio kronikos leidimą, išleistą Karaliaučiuje 1679 m.
t-002 K. Hartknochas, pirmasis Dusburgiečio kronikos leidėjas, manė, kad rutėnais vadinti Riugeno salos gyventojai.
t-003 Kristupas Hartknochas nurodytas kaip Petro Dusburgiečio „Prūsijos kronikos“ autorius ir rinkėjas.
t-004 Narbutas rašo, kad Hartknochas argumentavo lietuvių Žemininko ir prūsų Kurko arba Kurchaus tapatinimą su tuo pačiu dievu.
t-005 Narbutas nurodo, kad Hartknochas savo pastebėjimais pagrindė iš Erazmo Stelos paimtą faktą apie elnio laikymą dievuku fetišu.
t-006 Narbutas rašo, kad Hartknochas, remdamasis savo tyrimais, ant Kukovaičio kalno lokalizavo Kerniaus užkurtą Amžinąją ugnį.
t-007 Narbutas nurodo Hartknocho nuomonę, kad Lietuvoje Dievui Kurkui skirta nuolat kurstoma ugnis turėjo degti prie Nevėžio upės.
t-008 Narbutas, remdamasis Hartknocho pastaba, rašo, kad kryžiuočiai prūsų šventyklos vietoje prie Torunės įkūrė Senąją Torunę.
t-009 Narbutas rašo, kad Hartknochas pateikė duomenų apie Insterburgo valsčiuje augusią šventąją pušį Romutą arba Ruombotą.
t-010 Narbutas rašo, kad Hartknochas pagal senus duomenis prie Žemaitijos sienos lokalizavo garsų šventąjį mišką.
t-011 Narbutas nurodo, kad Hartknochas senosios Prūsijos žemėlapyje Romnowe užrašą padėjo tarp Prūsos ir Bysleidos upių.
t-012 Narbutas kritikuoja Hartknochą dėl neapsisprendimo, kurią iš kelių Prūsijos vietovių laikyti tikrąja Romove.
t-013 Narbutas rašo, kad Hartknochas savo Prūsijos istorijoje kruopščiai surinko kronikose išlikusius raštiškus paminėjimus.
t-014 Narbutas perteikia Hartknocho aiškinimą, kad senovės prūsų žodis Sigos reiškė tvarką arba vienuoliją.
t-015 Narbutas vertina, kad Hartknochas po ilgo svarstymo pritarė kronikininkų minčiai apie bendruomenėje gyvenusius dvasininkus.
t-016 Narbutas pažymi, kad Hartknochas, regis, abejojo, ar prūsai mokėjo daryti alų iki kryžiuočių atsikraustymo.
t-017 Narbutas nurodo, kad Hartknochas įrodymui pateikė Gregorijaus IX laiškus, paskelbtus Odorico Raynaldo „Annales ecclesiasticae“.
t-018 Narbutas kritikuoja Hartknochą, kad šis prūsų laiko skaičiavimą naktimis siejo su gotų mėgdžiojimu remdamasis spėliojimais.
t-019 Narbutas rašo, kad Hartknochas be argumentų, kaip savo abejonę, atmetė vyriausiųjų žynių sąrašą.
t-020 Netoli Vėluvos (Wehlau) miesto, kaime, kuris vadina 12 Treteris, Henenbergeris, Šiucas, Hartknochas.