Santrauka
J. Endzelins minimas kaip kalbininkas. Viename šaltinyje jis siejamas su veikalu „Ievads baltu filologija“, o Petro Dusburgiečio leidinyje papildomai įtraukiamas į prūsų kalbos tyrėjų seką ir tiesiogiai siejamas su darbais „Senprūšu valoda“ bei „Piezimes…“.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 J. Endzelins parašė veikalą „Ievads baltu filologija“, išleistą Rygoje 1945 m. | c-001 | |
| t-002 Petro Dusburgiečio leidinyje J. Endzelynas įtraukiamas į išsamiai prūsų kalbą ir jos paminklus tyrusių kalbininkų seką. | c-002 | |
| t-003 Bibliografinės nuorodos J. Endzelins tiesiogiai sieja su darbais „Senprūšu valoda“ ir „Piezimes...“. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: J. Endzelins parašė veikalą „Ievads baltu filologija“, išleistą Rygoje 1945 m.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
— (”) Seniausieji mediniai pastatai ir įrengimai Lietuvoje (1. I tūkstantmečio pr. m. e. įtvirtinimai bei pastatai), AkMD, t. 49, 1974, 59-69 p. — Endzelins, J. : Ievads baltu filologija , Riga 1945. — Engel, C. : Die Vorgeschichte der altpreussischen Stämme , I, Königs berg i.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: J. Endzelynas įtraukiamas į prūsų kalbą tyrusių kalbininkų seką.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Nuo XIX a. vidurio kalbininkai, pradedant F. Bopu, G. H. F. Neselmanu, baigiant J. Endzelynu ir kt., išsamiai tyrė prūsų kalbą bei jos paminklus. Savo indėlį įnešė ir lietuvių lingvistai, ypač tarybiniu laikotarpiu6. Ilgainiui pavyko nustatyti prūsų kalbos vietą baltų kalbų šeimoje: prigijo nuomonė, kad ji esanti artimiausia lietuvių bei latvių kalbų giminaitė, artimesnė lietuvių negu latvių kalbai, išlaikiusi daugiau archaizmų negu lietuvių kalba ir t. t.7 Taigi vakarų baltų (prūsų) tarmės, daugeliu atvejų archaiškesnės už rytų baltų (lietuvių-latvių) tarmes, nuo pastarųjų skiriasi, tačiau V. Mažiulio tyrimai rodo, kad jų skirtingumo laipsnis kur kas mažesnis, negu iki šiol buvo įprasta manyti8.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vietovardžio aiškinime J. Endzelynas tiesiogiai siejamas su darbu „Piezimes…“.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šiaurės vakarų Kurše, prie Edolės, žinomas vietovardis (dvaro vardas) Semba, kurį J. Endzelynas tapatina su šiuo prūsų žemės vardu (Endzelins J. Piezimes…, p. 8).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |