Čia reikia paminėti labai kritišką Igną Danilavičių (Danilowicz)^37 , kuris pirmasis sudarė Lietuvos istorijai reikalingų dokumentų ar jų santraukų (regestų) rinkinį lenkų kalba, pradedant nuo Herodoto. Janulaitis : Ignas Danilavičius, Kaunas 1932.
Lelevelis buvo ne tik labai populiarus dėstytojas, bet jis yra daręs įtakos ir kitiems jaunesniems istorijos ir teisės istorijos dėstytojams Vilniaus universitete. Čia reikia paminėti labai kritišką Igną Danilavičių (Danilowicz)^37 , kuris pirmasis sudarė Lietuvos istorijai reikalingų dokumentų ar jų santraukų (regestų) rinkinį lenkų kalba, pradedant nuo Herodoto. 2-sis tomas siekia iki 1569 m.^38 Tik po Danilavičiaus mirties Vilniuje abu tomai buvo išspausdinti.
Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos. P.
Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.
Išsamesnėms krašto praeities studijoms istoriką galėjo paskatinti pusbrolio Justino parašyta nedidelė knygelė „Trumpa lietuvių tautos istorijos bruožų apybraiža“. Tuo metu susidomėjimas istorija buvo didelis, Vilniaus universitete dėstė Joachimas Lelevelis, Ignotas Danilavičius, Ignotas Onacevičius. Adomo Mickevičiaus draugai filomatai ir filaretai susirinkimuose diskutavo apie krašto praeitį, liaudies padavimus ir dainas, kuriose jie atsekdavo sustingusius praeities pėdsakus.
Ignas Danilavičius turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį buvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kunigaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip žmoną.
Duomenų apie tai mums paliko Strijkovskis. Birutė (Biruta) Žemaičių didiko* duktė29, kuri iš pašaukimo tapo vaidilute būryje mergelių, saugojančių šventą Praurimės aukuro ugnį netoli Palangos, ant švento kalno. Žemaičių ir Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pasitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją ir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį buvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kunigaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip žmoną.
Lietuviškų šaltinių Daukantas tuomet žinojo mažai. Vienintelį kartą jis mini Lietuvos metraščio Supraslio nuorašą, kurį neseniai buvo radęs ir paskelbęs Ignotas Danilavičius. Si publikacija buvo itin svarbi, nes įrodė, kad Lietuva tikrai turėjo savo metraščius.
Ignas Danilavičius XIX a. pirmoje pusėje dalį Lietuvos Statutuose nurodytų bausmių kildino iš magdeburginės teisės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lituanistika-63755-Mirties-bausme-LDK-bajoriskos-teises-aktuose — Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV–XVI a.)
Jau XIX a. pirmoje pusėje Ignas Danilavičius dalį tokių bausmių Statutuose kildino iš magdeburginės teisės28.
Lituanistika-63755-Mirties-bausme-LDK-bajoriskos-teises-aktuose — Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV–XVI a.)