Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Autorius

Henrikas Latvis

8 teiginiai10 įrašų0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Henrikas Latvis (lot. Henricus de Lettis; 1187–1259 m.) – vokiečių kronikininkas, Rygos vyskupo Alberto tarnybos kunigas, lotynų kalba parašęs „Senąją Livonijos kroniką“ (Chronicon Livonicum vetus, 1225–1227 m.). Istorikų dar žinomas kaip Henris iš Livonijos – (angl. Henry of Livonia, pranc. Henri de Livonie, isp. Enrique de Livonia).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Henrikas Latvis – autorius, kurio kronika yra svarbus XIII–XIV a. Lietuvos istorijos šaltinis. Joje aprašomas Lietuvos valdžios siekis valdyti krašto krikščionių ir pagonių gentis, taip pat jų persekiojimas, žmonių paėmimas į nelaisvę ir turto pasisavinimas. Kronikoje minimos ir šio persekiojimo aukos – daugiau kaip trisdešimt kankinių. Vėlesniame pasakojime, remiantis Henriko Latvio kronika, Lietuva Rygoje vaizduojama kaip turinti stiprią kariuomenę, vieningą valdžią, gerai organizuotas pasienio institucijas ir mūšiuose patyrusių karių. XVII amžiuje prie kronikos pridėtose Glumerio pastabose aprašomas 1243 m. lietuvių karo šūkis „Jok Kove, jok Kovaiti!“, aiškintas kaip kreipinys į karo dievą.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Aprašė Lietuvos valdžios siekį valdyti krikščionių ir pagonių gentis „Livonijos kronikoje“.
  • Parašė kroniką, kuria remdamasis Teodoras Narbutas aprašė XIII a. Lietuvos istorijos įvykius.
  • Henriko Latvio „Livonijos kronikos“ ištrauka, cituota 2013 m. šaltinyje.
  • Henriko Latvio kronika minima Teodoro Narbuto 1997 m. veikale.
Pareigos ir vaidmuo
  • Kronikos autorius.
  • Henriko Latvio kronika minima kaip jo parašyta kronika; šaltinis – 1985 m. leidinys.
Istorinė reikšmė
  • Henriko Latvio kronika laikoma svarbiu XIII–XIV a. Lietuvos istorijos šaltiniu.
  • Šaltinio autoriaus vertinimas, pateiktas 1985 m. leidinyje.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Henrikas Latvis „Livonijos kronikoje“ aprašė Lietuvos valdžios siekį valdyti vietos krikščionių ir pagonių gentis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Ištrauka iš Henriko Latvio „Livonijos kronikos“ apie Lietuvos valdžios siekį valdyti „Lettonijos [Lietuvos] valdžia siekė valdyti visas šituose kraštuose gyvenančias gentis, tiek krikščionių, tiek pagonių, ir retas kas drįsdavo gyventi savo sodyboje, labiausiai nedrįso lettai. Ir dėl to jie per pavojus palikdavo savo namus ir slėpdavosi miško tankynėse, bet ir čia neišsigelbėdavo nuo lettony; lettonai persekiojo juos miškuose, vienus užmušinėjo, kitus ėmė į nelaisvę, vedė juos į savo žemę ir ėmė iš jų viską kaip savo. Ir bėgo rutenai [rusai] miškais ir kaimais nuo lettonų, net nuo nedaugelio, kaip bėga kiškiai nuo medžiotojo, o lyviai ir lettai klusniai tarnavo lettonams, davė maistą ir pašarą, kaip avys, be ganytojo patekusios į vilkų gaują.“ 1236 m.
t-006vidutinis

Narbutas, remdamasis Henriko Latvio kronika, teigia, kad Rygoje Lietuva buvo žinoma kaip turinti stiprias karines pajėgas, vieningą valdžią, gerai organizuotas pasienio institucijas ir mūšiuose patyrusius karius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Be to, dar, kaip kad matėme iš Henriko Latvio kronikos, Rygoje buvo žinoma Lietuvą'turint karines pajėgas ne iš paskutiniųjų, santarvėje gyvenant aukštuosius didikus, tai yra valdovus; negana to, pavojui atėjus, valdžia būdavo vieninga, turėjo gerai organizuotas institucijas pasienio žemėse ir, kas svarbiausia, ryžtingus bei patyrusius mūšiuose karius.
t-001aukstas

Henriko Latvio kronika laikoma svarbiu šaltiniu XIII-XIV a. Lietuvos feodalinio laikotarpio istorijai nušviesti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Lietuvos TSR istorijos feodalinio laikotarpio XIII—XIV a. epochai, kai vyko sunkus karas prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir katalikų bažnyčios agresiją, nušviesti svarbios yra Henriko Latvio, Eiliuotoji Livonijos (rašytos XIII a.) bei Petro iš Dusburgo, Hermano iš Vartbergės, Vygando iš Marburgo (rašytos XIV a.) ir kt. kronikos.
t-225196vidutinis

Henriko Latvio kronika šaltinyje priskiriama prie svarbių XIII–XIV a. Lietuvos istorijos šaltinių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Lietuvos TSR istorijos feodalinio laikotarpio XIII—XIV a. epochai, kai vyko sunkus karas prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir katalikų bažnyčios agresiją, nušviesti svarbios yra Henriko Latvio, Eiliuotoji Livonijos (rašytos XIII a.) bei Petro iš Dusburgo, Hermano iš Vartbergės, Vygando iš Marburgo (rašytos XIV a.) ir kt. kronikos. Tarp jų ypatingą vietą užima Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika
t-004vidutinis

Narbutas rašė, kad Henriko Latvio kronikos XVII a. Glumerio pastabose 1243 m. lietuvių šūkis aiškintas kaip kreipinys į karo dievą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Henriko Latvio kronikos prierašuose, arba pastabose, kurias XVII amžiuje parašė kažkoks kunigas Glumeris ir kurias turiu rankoje, tarp nedaugelio Lietuvos istoriją liečiančių dalykų yra parašyta, kad, kai 1243 metais Livonijos riteriai, šaukdami tikrojo Dievo vardą, užpuolė lietuvius, šie savo ruožtu rėkė: JogKauou, jogKauaile! („Jok Kove, jok Kovaiti!“). Anot autoriaus, tai buvęs šios tautos karo šūkis, arba kreipinys į jų karo dievą.
t-002vidutinis

Henrikas Latvis priklauso XIII a. Livonijos šaltiniams, kurie liudija gerą pagonių lietuvių apsiginklavimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Aukšta papuošalų apdirbimo technika parodo, jog Lietuvoje būta nagingų amatninkų. Amato išsivystymą pas lietuvius patvirtina ir rašytieji XIII amž. kaimynų šaltiniai (Livonijoje Henrikas Latvis, Eiliuotinė kronika; Volinijoje Ipatijaus kronika), iškeldami gerą pagonių apsiginklavimą. Nors Eiliuotinės Livonijos kronikos autorius nevengia pasikartojančių stilistinių forminių ir poetinių pagražinimų, tačiau, pvz., verti dėmesio lieka jo palyginimai, kad lietuvių ginklai buvę sidabro spalvos, žibėję kaip veidrodis; jie turėję paauksuotų šalmų.
t-005vidutinis

Juk, anot Henriko kronikos, iš jų buvo per tris dešimt kankinių, šio persekiojimo aukų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Juk, anot Henriko kronikos, iš jų buvo per trisdešimt kankinių, šio persekiojimo aukų. Svetimtaučiai pirkliai, likę vietoje, savo ¡saugumo dėlei turėjo mokėti išpirką vyresnybei.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—23
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—22
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—01