Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
13 teiginių17 įrašų2 ryšiai
Antanas Marcinovskis šiame leidinyje siejamas su Vilniaus periodika, spaustuve ir T. Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ leidyba. Įvado autorė jį apibūdina kaip literatą, redaktorių, spaustuvės savininką ir leidėją, o Narbutas jį vadina „Kurjer Litewski“ redaktoriumi ir savo veikalų leidėju.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Gebėjimai |
|
| |
| Bendravimas |
|
| |
| Pažiūros |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
1835 m. Vilniuje pirmasis „Dzieje starożytne narodu Litewskiego“ tomas išėjo A. Marcinovskio lėšomis ir spaustuvėje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
UDK 947.45 Na-162 Versta iš: Dzicjc starožytne narodu Litcwskiego przcz Teodora Narbutta. Tom picrwszy: Mitologia Litcwska z o.šmią rycinami. Wilno, naktadem i drukiem A. Marcinowskicgo, 1835.
Įvado autorė Antaną Marcinovskį apibūdina kaip Vilniaus literatą, redaktorių, spaustuvės savininką ir ryškų to meto intelektualą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Idėjos įkūnijimas. Savaime suprantama, viena iš svarbiausių problemų, įgyvendinant tokį sumanymą, turėjo būti leidėjo paieškos. Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781-1855) - žinomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų. Nesuklysime sakydami, kad būtent jam reikėtų priskirti dalį LTI šlovės, nors iš
Narbutas Marcinovskį įvardijo kaip „Kurjer Litewski“ redaktorių ir savo veikalų leidėją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Piešinys ir graviūra, ypač biusto, labai gerai išsilaikiusi. Man tikslią piešinio kopiją atsiuntė ponas Marcinovskis, „Kurjer Litewski“ redaktorius ir mano veikalų leidėjas. Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*.
Leidinio pastaboje Antanas Marcinovskis vadinamas Vilniaus literatu, redaktoriumi, leidėju ir T. Narbuto LTI leidėju.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pasirodo, kad T. Bulgarinas (1789-1859) ją iš tikrųjų buvo pasiuntęs garsiam Vilniaus literatui, redaktoriui, leidėjui (žinoma, ir T. Narbuto LTI) Antanui Marcinovskiui (1781-1842). Šis peterburgiškio literato prašymu monetą turėjęs perduoti T. Narbutui, bet pažado neįvykdė: radinį įteikė Vilniuje viešėjusiam ministrui (kokiam - neaišku), o istorikui nusiuntė tik litografo Juozapo Ozemblovskio padarytą piešinį (MAB RS. - F. 17.
Antanas Marcinovskis buvo vienas iš „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik Wilenski“ redaktorių, priklausiusių masonų organizacijai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Ant taurės išgraviruota data - „1817 m.“ R. Klimavičiaus nuomone, tais metais T. Narbutas įstojo į masonų organizaciją4. Jis pradėjo rašyti straipsnius ugdymo ir auklėjimo temomis, laikraščiuose „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik Wilenski“ pasisakė prieš baudžiavinį išnaudojimą. Šių periodinių leidinių redaktoriai Kazimieras Kontrimas ir Antanas Marcinovskis taip pat priklausė masonų organizacijai.
Įvado autorė, remdamasi A. Marcinovskio biografija ir aspiracijomis, svarstė, kad leidėjui rūpėjo ne vien pelnas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
„Pranešimo“ autoriaus įsitikinimu, LTI ypač reikšminga yra dabar, nes „joje vaizduojami laikai ir įvykiai, regis, ypač domina visų rašančiųjų protą“. Tai buvo puikus pristatymas. Viskas, net pati LTI autoriaus biografija, žadėjo sėkme. Sunku pasakyti, kokia buvo reali leidėjo materialinė nauda, tačiau galima manyti (turint omenyje A. Marcinovskio biografiją, jo aspiracijas, o galbūt ir net tik ką cituotą tekstą), kad jam rūpėjo ne vien pelnas.
Antanas Marcinovskis buvo „Lietuvių tautos istorijos“ leidėjas, Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Savaime suprantama, viena iš svarbiausių problemų, įgyvendinant tokį sumanymą, turėjo būti leidėjo paieškos. Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781 —1855) — žinomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų. Nesuklysime sakydami, jog būtent jam reikėtų priskirti dalį LTI šlovės, nors iš esmės šito didelio leidybinio sumanymo jam nepavyko iki galo įgyvendinti — taip ir nebuvo išspausdintas paskutinis, dešimtas tomas.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 7 | 10 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 6 | 7 |