Antanas Marcinovskis šiame leidinyje siejamas su Vilniaus periodika, spaustuve ir T. Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ leidyba. Įvado autorė jį apibūdina kaip literatą, redaktorių, spaustuvės savininką ir leidėją, o Narbutas jį vadina „Kurjer Litewski“ redaktoriumi ir savo veikalų leidėju.
Idėjos įkūnijimas. Savaime suprantama, viena iš svarbiau\nsių problemų, įgyvendinant tokį sumanymą, turėjo būti leidė\njo paieškos. Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781-1855) - ži\nnomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas,\nvienas ryškiausių to meto intelektualų. Nesuklysime sakyda\nmi, kad būtent jam reikėtų priskirti dalį LTI šlovės, nors iš
Pieši\nnys ir graviūra, ypač biusto, labai gerai išsilaikiusi. Man tikslią\npiešinio kopiją atsiuntė ponas Marcinovskis, „Kurjer Litewski“\nredaktorius ir mano veikalų leidėjas. Originalas buvo Vilniuje ir\ntikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*.
Pasirodo, kad T. Bulgarinas (1789-1859) ją iš tik\nrųjų buvo pasiuntęs garsiam Vilniaus literatui, re\ndaktoriui, leidėjui (žinoma, ir T. Narbuto LTI) An\ntanui Marcinovskiui (1781-1842). Šis peterburgiš-\nkio literato prašymu monetą turėjęs perduoti\nT. Narbutui, bet pažado neįvykdė: radinį įteikė Vil\nniuje viešėjusiam ministrui (kokiam - neaišku), o\nistorikui nusiuntė tik litografo Juozapo Ozemblov-\nskio padarytą piešinį (MAB RS. - F. 17.
Ant taurės išgraviruota data - „1817 m.“ R. Kli\nmavičiaus nuomone, tais metais T. Narbutas įstojo į masonų\norganizaciją4. Jis pradėjo rašyti straipsnius ugdymo ir auklėji\nmo temomis, laikraščiuose „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik\nWilenski“ pasisakė prieš baudžiavinį išnaudojimą. Šių peri\nodinių leidinių redaktoriai Kazimieras Kontrimas ir Antanas\nMarcinovskis taip pat priklausė masonų organizacijai.
„Prane šimo“ autoriaus įsitikinimu, LTI ypač reikšminga yra dabar, nes „joje vaizduojami laikai ir įvykiai, regis, ypač domina visų rašančiųjų protą“. Tai buvo puikus pristatymas. Viskas, net pati LTI autoriaus biografija, žadėjo sėkme. Sunku pasakyti, kokia buvo reali lei dėjo materialinė nauda, tačiau galima manyti (turint omenyje A. Marcinovskio biografiją, jo aspiracijas, o galbūt ir net tik ką cituotą tekstą), kad jam rūpėjo ne vien pelnas.