Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
9 teiginiai11 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Antanas Marcinovskis šiame leidinyje siejamas su Vilniaus periodika, spaustuve ir T. Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ leidyba. Įvado autorė jį apibūdina kaip literatą, redaktorių, spaustuvės savininką ir leidėją, o Narbutas jį vadina „Kurjer Litewski“ redaktoriumi ir savo veikalų leidėju.
Patikrinti teiginiai
1835 m. Vilniuje pirmasis „Dzieje starożytne narodu Litewskiego“ tomas išėjo A. Marcinovskio lėšomis ir spaustuvėje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
UDK\n947.45\nNa-162\nVersta iš:\nDzicjc starožytne narodu\nLitcwskiego przcz\nTeodora Narbutta.\nTom picrwszy:\nMitologia Litcwska\nz o.šmią rycinami.\nWilno, naktadem i drukiem\nA. Marcinowskicgo, 1835.
Įvado autorė Antaną Marcinovskį apibūdina kaip Vilniaus literatą, redaktorių, spaustuvės savininką ir ryškų to meto intelektualą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Idėjos įkūnijimas. Savaime suprantama, viena iš svarbiau\nsių problemų, įgyvendinant tokį sumanymą, turėjo būti leidė\njo paieškos. Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781-1855) - ži\nnomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas,\nvienas ryškiausių to meto intelektualų. Nesuklysime sakyda\nmi, kad būtent jam reikėtų priskirti dalį LTI šlovės, nors iš
Narbutas Marcinovskį įvardijo kaip „Kurjer Litewski“ redaktorių ir savo veikalų leidėją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pieši\nnys ir graviūra, ypač biusto, labai gerai išsilaikiusi. Man tikslią\npiešinio kopiją atsiuntė ponas Marcinovskis, „Kurjer Litewski“\nredaktorius ir mano veikalų leidėjas. Originalas buvo Vilniuje ir\ntikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*.
Leidinio pastaboje Antanas Marcinovskis vadinamas Vilniaus literatu, redaktoriumi, leidėju ir T. Narbuto LTI leidėju.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pasirodo, kad T. Bulgarinas (1789-1859) ją iš tik\nrųjų buvo pasiuntęs garsiam Vilniaus literatui, re\ndaktoriui, leidėjui (žinoma, ir T. Narbuto LTI) An\ntanui Marcinovskiui (1781-1842). Šis peterburgiš-\nkio literato prašymu monetą turėjęs perduoti\nT. Narbutui, bet pažado neįvykdė: radinį įteikė Vil\nniuje viešėjusiam ministrui (kokiam - neaišku), o\nistorikui nusiuntė tik litografo Juozapo Ozemblov-\nskio padarytą piešinį (MAB RS. - F. 17.
Antanas Marcinovskis buvo vienas iš „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik Wilenski“ redaktorių, priklausiusių masonų organizacijai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Ant taurės išgraviruota data - „1817 m.“ R. Kli\nmavičiaus nuomone, tais metais T. Narbutas įstojo į masonų\norganizaciją4. Jis pradėjo rašyti straipsnius ugdymo ir auklėji\nmo temomis, laikraščiuose „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik\nWilenski“ pasisakė prieš baudžiavinį išnaudojimą. Šių peri\nodinių leidinių redaktoriai Kazimieras Kontrimas ir Antanas\nMarcinovskis taip pat priklausė masonų organizacijai.
Įvado autorė, remdamasi A. Marcinovskio biografija ir aspiracijomis, svarstė, kad leidėjui rūpėjo ne vien pelnas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
„Prane šimo“ autoriaus įsitikinimu, LTI ypač reikšminga yra dabar, nes „joje vaizduojami laikai ir įvykiai, regis, ypač domina visų rašančiųjų protą“. Tai buvo puikus pristatymas. Viskas, net pati LTI autoriaus biografija, žadėjo sėkme. Sunku pasakyti, kokia buvo reali lei dėjo materialinė nauda, tačiau galima manyti (turint omenyje A. Marcinovskio biografiją, jo aspiracijas, o galbūt ir net tik ką cituotą tekstą), kad jam rūpėjo ne vien pelnas.
Vaidmenys: author · person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 6 | 8 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 3 | 3 |