Autorius

Antanas Marcinovskis

13 teiginių17 įrašų2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 13 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–13 iš 13 teiginių

t-001vidutinis

1835 m. Vilniuje pirmasis „Dzieje starożytne narodu Litewskiego“ tomas išėjo A. Marcinovskio lėšomis ir spaustuvėje.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 4

UDK 947.45 Na-162 Versta iš: Dzicjc starožytne narodu Litcwskiego przcz Teodora Narbutta. Tom picrwszy: Mitologia Litcwska z o.šmią rycinami. Wilno, naktadem i drukiem A. Marcinowskicgo, 1835.

t-002vidutinis

Įvado autorė Antaną Marcinovskį apibūdina kaip Vilniaus literatą, redaktorių, spaustuvės savininką ir ryškų to meto intelektualą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 52

Idėjos įkūnijimas. Savaime suprantama, viena iš svarbiausių problemų, įgyvendinant tokį sumanymą, turėjo būti leidėjo paieškos. Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781-1855) - žinomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų. Nesuklysime sakydami, kad būtent jam reikėtų priskirti dalį LTI šlovės, nors iš

t-003vidutinis

Narbutas Marcinovskį įvardijo kaip „Kurjer Litewski“ redaktorių ir savo veikalų leidėją.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 254

Piešinys ir graviūra, ypač biusto, labai gerai išsilaikiusi. Man tikslią piešinio kopiją atsiuntė ponas Marcinovskis, „Kurjer Litewski“ redaktorius ir mano veikalų leidėjas. Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*.

t-004vidutinis

Leidinio pastaboje Antanas Marcinovskis vadinamas Vilniaus literatu, redaktoriumi, leidėju ir T. Narbuto LTI leidėju.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 494

Pasirodo, kad T. Bulgarinas (1789-1859) ją iš tikrųjų buvo pasiuntęs garsiam Vilniaus literatui, redaktoriui, leidėjui (žinoma, ir T. Narbuto LTI) Antanui Marcinovskiui (1781-1842). Šis peterburgiškio literato prašymu monetą turėjęs perduoti T. Narbutui, bet pažado neįvykdė: radinį įteikė Vilniuje viešėjusiam ministrui (kokiam - neaišku), o istorikui nusiuntė tik litografo Juozapo Ozemblovskio padarytą piešinį (MAB RS. - F. 17.

t-005vidutinis

Antanas Marcinovskis buvo vienas iš „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik Wilenski“ redaktorių, priklausiusių masonų organizacijai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 7

Ant taurės išgraviruota data - „1817 m.“ R. Klimavičiaus nuomone, tais metais T. Narbutas įstojo į masonų organizaciją4. Jis pradėjo rašyti straipsnius ugdymo ir auklėjimo temomis, laikraščiuose „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik Wilenski“ pasisakė prieš baudžiavinį išnaudojimą. Šių periodinių leidinių redaktoriai Kazimieras Kontrimas ir Antanas Marcinovskis taip pat priklausė masonų organizacijai.

t-006vidutinis

Įvado autorė, remdamasi A. Marcinovskio biografija ir aspiracijomis, svarstė, kad leidėjui rūpėjo ne vien pelnas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 54

„Pranešimo“ autoriaus įsitikinimu, LTI ypač reikšminga yra dabar, nes „joje vaizduojami laikai ir įvykiai, regis, ypač domina visų rašančiųjų protą“. Tai buvo puikus pristatymas. Viskas, net pati LTI autoriaus biografija, žadėjo sėkme. Sunku pasakyti, kokia buvo reali leidėjo materialinė nauda, tačiau galima manyti (turint omenyje A. Marcinovskio biografiją, jo aspiracijas, o galbūt ir net tik ką cituotą tekstą), kad jam rūpėjo ne vien pelnas.

t-007vidutinis

Antanas Marcinovskis buvo „Lietuvių tautos istorijos“ leidėjas, Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 443

Savaime suprantama, viena iš svarbiausių problemų, įgyvendinant tokį sumanymą, turėjo būti leidėjo paieškos. Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781 —1855) — žinomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų. Nesuklysime sakydami, jog būtent jam reikėtų priskirti dalį LTI šlovės, nors iš esmės šito didelio leidybinio sumanymo jam nepavyko iki galo įgyvendinti — taip ir nebuvo išspausdintas paskutinis, dešimtas tomas.

t-008vidutinis

Antanas Marcinovskis, „Kurjer Litewski“ redaktorius ir Narbuto veikalų leidėjas, atsiuntė Narbutui tikslią monetos piešinio kopiją.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 489-490

Be jokios abejonės moneta priklauso tam kraštui ir tai tautai, kaip pavaizduota piešinyje, tik nepalyginti meistriškiau nukalta tokiu pat stiliumi kaip gerais Romos cezarių laikais. Piešinys ir graviūra, ypač biusto, labai gerai išsilaikiusi. Man tikslią piešinio kopiją atsiuntė p/onas/ Marcinovskis, „Kurjer Litewski“ redaktorius ir mano veikalų leidėjas. Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žr. 12 piešinį tomo gale).

t-009vidutinis

Antanas Marcinovskis yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 490

Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis. Karys kairiąja ranka stumia žvėrį. Toje rankoje laiko kažką panašaus j skydą, o dešiniąja arba remiasi į žemę, arba siekia ginklo. Už riterio galvos yra ženklas „O“, virš kurio — žvėries letena ir ženklas „I“.

t-213256vidutinis

Antanas Marcinovskis (1781–1842) šaltinyje apibūdinamas kaip Vilniaus literatas, redaktorius ir leidėjas, taip pat T. Narbuto LTI leidėjas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 490

Pasirodo, jog T. Bulgarinas (1789—1859) ją iš tikrųjų buvo pasiuntęs garsiam Vilniaus literatui, redaktoriui, leidėjui (žinoma, ir T. Narbuto LTI) Antanui Marcinovskiui (1781—1842) .-►Sis peterburgiškio literato prašymu monetą turėjęs perduoti T. Narbutui, bet pažado neįvykdė: radinį įteikė Vilniuje viešėjusiam ministrui (kokiam — neaišku), o istorikui nusiuntė tik biografo J. Ozemblovskio padarytą piešinį (MAB RS. F. 17. B. 247C. L. 435).

t-214922vidutinis

Marcinovskis pasirūpino ne tik leidyba, prenumerata, bet ir reklama.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 444

Taigi nuo 1837 metų T. Narbutas galėjo toliau tęsti pradėtą darbą, jau turėdamas pagrįstą viltį, jog LTI bus išspausdinta. Ir ne tik išspausdinta, bet ir perkama: A. Marcinovskis pasirūpino ne tik leidyba, prenumerata, bet ir reklama.

t-215577vidutinis

Antanas Marcinovskis (1781—1855) buvo Vilniaus literatas, redaktorius, spaustuvės savininkas ir vienas ryškiausių to meto intelektualų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 443

Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781 —1855) — žinomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų.

t-217498vidutinis

Antanas Marcinovskis buvo Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 51

Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781-1855) - žinomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų.