Aleksandras Gvaninis

Santrauka

Aleksandras Gvaninis šiame leidinyje siejamas su senąja lietuvių mitologijos tradicija. Narbutas jį mini kaip kronikininką ir kaip pasakojimų apie lietuvių religinius vaizdinius bei žalčių garbinimo siužetus šaltinį.

Darbai

• septintosios knygos I dalis
• Lib. 5. - Cap. 3

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Leidinio įvado autorius Aleksandrą Gvaninį priskiria senajai lietuvių mitologijos šaltinių tradicijai. global_id t-187916 teiginio_tipas saltinio_teiginys sudarymo_pagrindimas Teiginys atribuuoja mitologijos šaltinių tradicijos vertinimą leidinio įvado autoriui. Nepridėta konkrečių Gvaninio veikalų pavadinimų.		c-004
t-002 Narbutas Gvaniniui priskyrė 1610 m. liudijimą, kad kai kurie žmonės namuose laikė žalčius ar gyvates ir jiems aukos vietoj paduodavo pieno. global_id t-187917 teiginio_tipas saltinio_teiginys sudarymo_pagrindimas Teiginys aiškiai atribuuoja liudijimą Gvaniniui per Narbuto tekstą. Palikti tik citatoje esantys duomenys apie 1610 m., namuose laikytus žalčius ar gyvates ir pieno auką. temporaliniai_duomenys įvykio data: 1610 m. temporalinis_paaiskinimas Ši data taikoma teiginyje minimai reikšmei „įvykio data“, o ne visam objekto laikotarpiui. temporalinis_llm_pakomentavimas Teiginys aiškiai atribuuoja liudijimą Gvaniniui per Narbuto tekstą. Palikti tik citatoje esantys duomenys apie 1610 m., namuose laikytus žalčius ar gyvates ir pieno auką. ryšio_patikimumas susije_su -> Romėnai: 0.83 ryšio_patikimumo_lygis vidutinis ryšio_patikimumo_priezastys owner_before_predicate; single_candidate_target; single_candidate_actor; same_sentence_locality ryšio_sprendimo_taisykle rule_plain_mention ryšio_subjekto_parinkimas Aleksandras Gvaninis: owner_note_path, author, gap=0 ryšio_targeto_parinkimas Romėnai: mention_match, group ryšio_paaiskinimas Ryšys sukurtas taisykle "rule_plain_mention". Subjektas "Aleksandras Gvaninis" parinktas kaip owner_note_path. Targetas "Romėnai" parinktas kaip mention_match aplink predikatą "mention". Patikimumą lėmė: owner_before_predicate, single_candidate_target, single_candidate_actor, same_sentence_locality.		c-001
t-003 Narbutas Gvaninį nurodo kaip pasakojimo apie naminius žalčius Lietuvoje šaltinį. global_id t-187918 teiginio_tipas saltinio_teiginys sudarymo_pagrindimas Teiginys yra pilnas sakinys apie Gvaninio vaidmenį Narbuto pasakojime. Mitologinis ir prietarų kontekstas neperrašytas kaip neutralus faktas. susije_objektai mentioned_place: Lietuva ryšio_patikimumas susije_su -> Lietuva: 0.85 ryšio_patikimumo_lygis vidutinis ryšio_patikimumo_priezastys owner_before_predicate; single_candidate_target; single_candidate_actor; target_after_predicate; same_sentence_locality ryšio_sprendimo_taisykle rule_plain_mention ryšio_subjekto_parinkimas Aleksandras Gvaninis: owner_note_path, author, gap=0 ryšio_targeto_parinkimas Lietuva: mention_match, place, gap=53 ryšio_paaiskinimas Ryšys sukurtas taisykle "rule_plain_mention". Subjektas "Aleksandras Gvaninis" parinktas kaip owner_note_path. Targetas "Lietuva" parinktas kaip mention_match aplink predikatą "mention". Patikimumą lėmė: owner_before_predicate, single_candidate_target, single_candidate_actor, target_after_predicate, same_sentence_locality.		c-002
t-004 Narbutas mini Gvaninį tarp kronikininkų, kurie Ukapirmą lygino su Perkūnu, nes šis laikytas dangaus ir žemės viešpačiu. global_id t-187919 teiginio_tipas saltinio_teiginys sudarymo_pagrindimas Mitologinis palyginimas paliktas su Narbuto ir kronikininkų atribucija. Nepridėta Narbuto platesnio vertinimo apie aukščiausiojo dievo savybes. susije_objektai mentioned_group: Romėnai		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas Gvaniniui priskyrė 1610 m. liudijimą, kad kai kurie žmonės namuose laikė žalčius ar gyvates ir jiems aukos vietoj paduodavo pieno.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Siauras (Siauras) Driežas. Lasickis, kalbėdamas apie fetišus, pamini tik kai kuriuos vardus, o apie driežą sako, kad prie religinių šliužų kategorijos priklausė juodas keturkojis šliaužiantis padaras, kurį garbino kaip namų dievaitį, labai rūpestingai maitino ir darė su juo įvairius burtus. Dar raiškiau aiškina Gvaninis : „Dar ir šiandien (1610 metais) yra tokių, ypač kaimuose ir miesteliuose, kurie garbi­ na kažkokius žalčius ir savo kalba vadina juos gyvatėmis, o šie kažkaip turį po pilvu ketvertą kojų - juodų, trumpučių, žiau­ nų pavidalo; juos laiko savo namuose tarytum kokius namų dievaičius; šeimininkai, nudirbę savo darbus, tam tikru laiku paduoda jiems aukos vietoj pieno; anie, iššliaužę iš savo lindy­ nių arba požeminių urvų ir nužvelgę visus ten esančius, persi- ėmusius tam tikra baime ir stabmeldišku pagarbumu, kelis kar­ tus sušnypščia ir pasisuka į pieną; jeigu ta bjaurybė nedaug laka, tai žmonės mano, jog namuose būsiąs koks nors nelai­ mingas atsitikimas, nes jų dievukas ant jų pykstąs; jeigu nutin­ ka kokia nors nelaimė dėl kokio nors atsitiktinumo arba dėl 12 12 Lib.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Žaltys (Žaltis) Žaltys, laikytas namų dievu ir drauge gydytoju, arba Auš- laviu - dievaičiu, kurį garbino to gyvo šliužo pavidalu. Prietarai, susiję su naminiais žalčiais Lietuvoje, buvo ne­ paprastai seni, ir apie juos pasakojo ypač keistų dalykų. Gva- ninis8 ta dingstimi pateikia pasakojimą: „Vienas žmogus, tik­ ras katalikų tikėjimo išpažinėtojas, pirko iš vieno tų žalčių gar­ bintojų keletą avilių bičių.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Narbutas mini Gvaninį tarp kronikininkų, kurie Ukapirmą lygino su Perkūnu, nes šis laikytas dangaus ir žemės viešpačiu.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Per­ sai, romėnai ir kiti kaip tik kalėdiniu laikotarpiu, arba prieš metų pabaigą, šventė paslaptingą Mitros šventę: atgailaudavo už nuodėmes, savo misterijose vaizduodavo gamtos atgimi­ mą, rengdavosi naujam, doram gyvenimui. Kai kurie kronikininkai, kaip Gvaninis ir Meletijus, lygina šį dievą su Perkūnu, kadangi jis buvo laikomas dangaus ir že­ mės viešpačiu. Jų nuomonės nėra nepagrįstos, nes tai buvo suasmeninta aukščiausiojo dievo savybė, kaip ir daugelis kitų aukštesniojo lygio dievų, besiskiriančių tik savo pavidalu ir skir­ tingais mitais.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Ją reikėjo susikurti patiems. Ir ji buvo kuriama atsižvelgiant į senąją tradiciją ir naujos epo­ chos reikalavimus. Taigi T. Narbuto ir jo amžininkų tyrinėji­ mai yra tarpinė grandis, jungianti moderniąją lietuvių mitolo­ giją su senąja, atstovaujama Jono Dlugošo, Motiejaus Strij­ kovskio, Aleksandro Gvaninio, Jono Lasickio, Alberto Vijū- ko-Kojalavičiaus ir daugelio kitų, kurių darbai kartu yra reikš­ mingi ir kaip lietuvių mitologijos šaltinis.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai