Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
7 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Įvadinis tekstas Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Herbyną“ apibūdina kaip Lietuvos bajorų giminių genealogijų rinkinį. Tas pats tekstas jo darbus įtraukia į senąją lietuvių mitologijos šaltinių tradiciją, o pastaba nurodo, kad Narbutas Lietuvos bajorų herbyno autoriumi laikė patį A. Vijūką-Kojalavičių.
Žiūrėti galerijojePatikrinti teiginiai
S. Daukantas T. Narbutui atsiuntė Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Herbyną“, Lietuvos bajorų giminių genealogijų rinkinį.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pradžia jau buvo padaryta:\nišleista „Bychovco kronika“, S. Daukantas atsiuntė Alberto Vi-\njūko-Kojalavičiaus „Herbyną“ - Lietuvos bajorų giminių ge\nnealogijų rinkinį.
T. Narbutas pataisoje jau neabejojo, kad Lietuvos bajorų herbyno autorius buvo pats Albertas Vijūkas-Kojalavičius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tai rodo, kad T. Narbutas tuo metu, kai buvo daro\nma ši pataisa, jau neabejojo, kad Lietuvos bajorų\nherbyno autorius buvo pats A. Vijūkas-Kojalavi-\nčius.
Narbutas nurodė, kad Kojalavičius minėjo XV a. lenkiškus grašius piorunkas ir skyrė juos nuo Lietuvoje žinotų perunų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vadinasi, bu\nvo tik Jupiteris, turėjęs antrąją ypatybę*.\nŽinome, kad XV amžiuje kursavo lenkiški grašiai, vadinti\npiorunkomis (Piorunki). Juos mini Kojalavičius24 ir skiria juos\nnuo auksinių ir sidabrinių perunų, arba perkūnų, kurie kadai\nse buvo žinomi Lietuvoje.
Narbutas kaltino Kojalavičių ir kitus autorius apšmeižus senovės lietuvius dėl tariamo mirštančiųjų mirties greitinimo papročio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Draugystės, svetingumo, santai kos, būsimo pomirtinio gyvenimo vilties dievybės šiai dievo baimingai tautai tikriausiai nebuvo tušti simboliai. Tad Ški cas, Henenbergeris, Hartknochas ir Kojalavičius apšmeižė se novės lietuvius, priskirdami jiems žiaurumą su ligoniais, bejė giais, luošaisiais arba mirštančiais žmonėmis, esą buvę įprasta pagreitinti jų mirtį . Tuo nepatikės niekas, kas bent kiek pa- 13 13 Iš dalies tą darė herulai - tai pasakysime mūsų istorijos tęsiny je, - bet ne smurtu ir ne pagal religijos nuostatus, o tik prietaringų ir ligos palaužtų senelių prašymu.
Albertas Vijūkas-Kojalavičius, Narbuto vertinimu, Strijkovskio veikalą sudėjo į istorinius rėmus ir ne visada taikliai taisė spragas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Latvių, arba\nLivonijos, autoriai pas naujesnius senovės tyrinėtojus at\nranda nemažai vertingų tautos istorijos perlų. Jėzuitas\nKojai avičius*** parašė lietuvių istoriją lotynų kalba; jis\napsiribojo tik sudėliojęs Strijkovskio veikalą j istorinius\nrėmus, ne visuomet taikliai taisydamas jo spragas.\n6\nNuo to meto nieko iš šio dalyko neišėjo ištisai: mė\nginimai, nedidelės žinutės, studijos, prielaidų fragmentai.
Kojalavičiaus prielaidomis, Narbuto teigimu, rėmęsis Ksaveras Bogušas poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyri nėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tau toms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokio mis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius patei kia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.
Vaidmenys: author · person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 4 | 6 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 3 | 3 |
Galerija