Vosylius I

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

(^2) ) Vosylius I (1389—1425), Dimitro Donskoj sūnus, Vytauto žentas, mirdamas antrą kartą buvo pareiškęs norą, kad Vytautas globotų jo sūnų (įpėdinį) Vosylių II, žmoną ir vaikus. Pirmą kartą jis tai padarė prieš 1422 m.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Belaisvį Hlebą pasiuntęs Krokuvon, Vytautas užėmė ir Smolensko leną Viazmą, o Lietuvai naujai prijungtose žemėse vietininkais paskyrė Jomantą (Jamontą) ir Vosylių Boreikaičius^9. Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį Sviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I (1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos. Maskvos valdovas tačiau slapton sąjungon prieš uošvį buvo įtraukęs Riazanę ir dar Tverės kunigaikštį Mykolą10 11.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo pačiu metu dar įvyko vienas svarbus faktas, kuris dar aukščiau iškėlė Vytauto autoritetą ir galybę, — tai būtent tas, kad 1425 m., mirdamas Maskvos kun. Vosylius, paliko savo nepilnametį sūnų Vosylių jo seneliui Vytautui globoti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gavęs paramos iš totorių chano Šadibeko, jis nužygiavo iki Plavos upės (Okos dešiniojo prieupio)^49. Tokia Vosyliaus laikysena paskatino Vytautą pradėti prieš žentą karo veiksmus, kurie užsitęsė trejus metus (1406-1408). Ir Kęstutaitis, kaip kitados jo dėdė Algirdas, tris kartus traukė prieš Maskvą.