Narbutas rašė negalįs tiksliai pasakyti, ar Vaidevučio vardą reiškęs runų užrašas buvo skirtas vėliavai, ar herbui. Narbutas kritikui atsakė, kad kronikose vardai rašyti netiksliai, o Brutenis ir Vaidevutis tame būryje turėjo tokias pat vardų galūnes. Tačiau Prūsijos kronikininkai linkę manyti, kad šiuo vardu buvo garbinamas senovės kunigaikštis Vaidevutis, neva laiky tas dievu.
Tačiau nežinome, iš kokio šaltinio yra\ntas piešinys. Mūsų piešinio užrašas runomis reiškia Vaivedučio\nvardą (pono Volianskio šijruotė), tačiau negalime tiksliai pasa\nkyti, kam jis buvo skirtas - vėliavai ar herbui, nes jis užrašytas\ntarp vėliavos ir herbo. Mes dėl vietos stokos jį užrašėme ant pa\nčios vėliavos.
Labiausiai kritikui nepa tiko, kad didžioji vardų dalis baigiasi raide o; tokių prūsiškų, šiaip jau žinomų vardų esą maža. Atsakant į tai, reikia atkreipti kritiko dėmesį, kad tie vardai kronikose iš dalies rašomi ne tiksliai, kadangi šiaip jau žinomiBrutenes (Brutenis) ir Wejda- wutis (Vaidevutis) tame būryje turi tokias pat vardų galūnes. Tačiau pats kritikas negali užginčyti, kad buvo vardų ir su to kia galūne; tegu pamąsto apie tokį atvejį, jog tų žmonių būry je daugiausia buvo turinčių tas nelaimingas galūnes, kurios padarė, kad autorius pats susilpnina ir vienu plunksnos brūkš niu padaro abejotinus savo principinius teiginius, taip stropiai pateiktus anksčiau toje pačioje istorijoje, ir vyriausiojo žynio buvimo įrodymus, nukreiptus prieš priešingų hipotezių kėlė jus, - įrodymus, tokius tvirtus, aiškius ir akivaizdžius, kiek tik leidžia pagalbinės istorijos mokslo priemonės, - pasitelkda mas hipotezes jiems visiškai sugriauti ir dar hipotezes, pasi skolintas iš Hartknocho, kuris nerūpestingai prikaišiojo jų į savo Prūsijos istorijos aprašymus ' ir šiandien tikrai atšauktų, jeigu perskaitytų, ką mes čia tuo klausimu išdėstėme.
Tai paimta iš paminklų, rastų Prūsijoje, kur kaip dievai buvo garbinami du broliai - Vaidevutis ir Prutenis, garbinti per sta bus tų minėtų dievų, kurie turėjo ir atskiras savo valdymo sritis.
Išeitų, kad dievo Šneibrato mitas virto nusipelniusio tau tai dievinamo vyro simboliu, kadangi tie patys kronikininkai teigia, jog trejetas vyriausiųjų dievų buvo Perkūnas, Atrimpas ir Poklius, o po jų vyriausiesiems dievams priklausė taip pat Viršaitis, Šneibratas ir Kurkas. Tai paimta iš paminklų, rastų Prūsijoje, kur kaip dievai buvo garbinami du broliai - Vaidevutis ir Prutenis, garbinti per sta bus tų minėtų dievų, kurie turėjo ir atskiras savo valdymo sritis. Jam aukodavo sorų paplotėlius, iškeptus ant ugnies, sukur tos prie liepų medžių21.
Tačiau nežinome, iš kokio šaltinio yra tas piešinys. Mūsų\npiešinio užrašas runomis reiškia Vaidevučio vardą (pono Volian\nskio šil'ruotė), tačiau negalime tiksliai pasakyti, kam jis buvo\nskirtas — vėliavai ar herbui, nes jis užrašytas tarp vėliavos ir\nherbo. Mes dėl vietos stokos jį užrašėme ant pačios vėliavos.
Visi vienu balsu pritarė tam, ką pa siūlė Vaidevutis. „Ar nenorėtų pats Vaidevutis būti Gelbėtoju, vadinasi, bitinu?" Tad jis negalėjo, atsisa kydamas viešpatavimo naštos, nesukelti įtarimo dėl to, ką pats kalbėdamas buvo pasiūlęs. Taigi, susirinku siems vieningai sutariant, jis ir buvo paskelbtas pirmuo ju prūsų bei alanų (kurie vėliau buvo pavadinti lietuviais) valdovu.
Todėl neilgai trukus paaiškė jo; j°g Per šį bendravimą, atšiauriausias širdis suvi liojus saldžiu meilumu, buvo padėti tokie viešosios santarvės pamatai, jog žmonėms jau užteko kantrybės įsakymų klausyti ir neišlavintu protu aiškiai suvokti, kad esama dalykų, kurie vertintini labiau nei bet ko kie asmeniški reikalai, būtent — visuomenės gerovė; šiuo atveju žmonės įsitikino, jog būtina garbingai ko voti prieš bet kurį priešą bendromis jėgomis ir pastan gomis, aukojant net pačią gyvybę. Tačiau Vaidevutis nepradėjo nė vieno karo, mat žinojo, jog karas vei kiau laužo įstatymus, nei juos stiprina, o širdis, užkie tėjusi dažnuose žygiuose, švelnėja tada, kai padedami ginklai. Vaidevutis vengė karinių stovyklų, nes iš kas dieninės patirties matė, jog žmonės, paėmę į rankas ginklą, suįžūlėja ir nebeklauso įsakymų.