Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
7 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Taigi nuo Tacito aisčių paminėjimo beveik tūkstantį metų reikės laukti Lietuvos vardo.
Patikrinti teiginiai
Nuo Tacito aisčių paminėjimo iki Lietuvos vardo pasirodymo praėjo beveik tūkstantis metų.
Stepono karūnacija (1000), pietų Švedijos kunigaikščio Olafo krikštas (1008) ir štai – Lietuvos „karaliaus“ Netimero krikštas (1009). Taigi nuo Tacito aisčių paminėjimo beveik tūkstantį metų reikės laukti Lietuvos vardo. Tačiau šimtmetį ieškojęs pagoniškos baltų Atlan- tidos mokslas taip ir nerado.
Tacitas rašė, kad roksolanai, sarmatų gentis, nugalėję dvi romėnų kohortas, dideliu būriu įsiveržė į Meziją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Taip pat teisinga nuomonė, jog alanai, gy venę prie šių šakų, buvo vadinami Rhox-alanais arba, anot mūsų rašybos, roksolanais. Tacitas rašo: „Roksolanai, sarmatą gentis, nugalėję dvi kohortas (romėnų), dideliu būriu įsiveržė į Meziją“1. Tai įvyko 72 mūsų eros metais, taigi dar iki tos epochos jie pasitraukė nuo Volgos ir veržėsi už Dunojaus.
Narbutas nurodo, kad Tacitas I a. pabaigoje, aprašęs germanus ir svebus, perėjo prie Prūsijos pakrančių ir paminėjo estus.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Matyt, priežastis yra ta, kad tuomet nebuvo jokios tautos, su kuria tiesiogiai galima būtų sieti šį pavadinimą. Tik Tacitas, rašęs I mūsų eros amžiaus pabaigoje, paminėjęs germanų gyvenamąsias vie tas, jų kartas ir papročius ir baigdamas savo aprašymus galinga svebų tautos karta, kuri gyveno šiauriausiuose germanų kraštuose, galop pereina prie Prūsijos pakran čių ir prisimena estus. 2inių apie šį pavadinimą jis tur būt turėjo iš germanų, kurie visuomet taip gotiškai vadi no šiuos kraštus ir žmones.
Narbutas rašo, kad Tacitas 46 skyriuje venedus laikė nepriklausančiais nei sarmatams, nei germanams ir turėjusiais daug žemių.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tad atleiskime\nsenovės autoriams, kurių geografinių žinių gavimo gali\nmybės buvo labiau ribotos negu mūsų; jos pražuvo, mums\nliko vien spausdintos Plinijaus ištraukos arba kitų geog\nrafų traktatų fragmentai. Siek tiek labiau venedų reika\nlus aiškina Tacitas 46 skyriuje1. Jis sako, kad jie nepri\nklauso nei sarmatams, nei germanams, turi daug žemių,\nvakaruose teka Vysla; jų kaimynai — estai bei gitonai\n(§§ 66—80), šiaurėje — finai, pietuose — peucinai, o\nrytuose yra nežinomos sritys.
Narbutas rašo, kad Tacitas jazigus laikė ne ramiais žemdirbiais, o karinga gentimi, turėjusia rinktinę raitąją armiją.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Plinijus teigia, kad jazigai gyveno prie Tisos\nupės. Tą pat sako ir Tacitas, nors jis anaiptol nepriskiria\njų prie ramių žemdirbių, bet atvirkščiai — laiko juos ka\nringa gentimi, turinčia rinktinę raitąją armiją. Jis nuro\ndo, kad jie kariavo su svevų karaliaus Vanijaus Vanino\nvėliavomis, o pilietinio karo tarp Vespasiano ir Vitelijaus\nmetu kovėsi romėnų gretose.
Tacitas žinojo apie šią žynių klasę, kadangi juos vadina miesto žyniais .
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tacitas žinojo apie šią žynių klasę, kadangi juos vadina\nmiesto žyniais . Bet jo laikais dar nebuvo bendrų vyriausiųjų\nžynių, kurie prasideda nuo Vaidevučio, tai yra nuo krikščio\nniškos eros šeštojo amžiaus pradžios. 15\n15 Czacki.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 5 | 5 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |