Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
valdovas
11 teiginių15 įrašų5 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Stanislovas II Augustas (lenk. Stanisław II August, g. Stanisław Antoni Poniatowski; 1732 m. sausio 17 d. – 1798 m. vasario 12 d.), žinomas kaip Stanislovas Augustas Poniatovskis (lenk. Stanisław August Poniatowski) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1764–1795 m.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo Lietuvos ir Lenkijos Valstybės valdovas, išrinktas 1764 m. Jo valdymas 1764–1795 m. tapo permainų, reformų bandymų, baroko saulėlydžio ir valstybės agonijos epocha. 1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje jis siūlė nebesipriešinti prie miesto stovėjusiai Rusijos armijai, o pats fronte nepasirodė, neišnaudojo visuotinės mobilizacijos ir nesuformavo miestiečių milicijos. Vėliau Rusija privertė jį 1793 m. birželio 17 d. Gardine sušaukti Seimą, turėjusį patvirtinti antrąjį valstybės padalijimą. Jo abdikacijos aktas buvo pridėtas prie 1797 m. sausio 26 d. Peterburgo konvencijos, o 1764 m. karūnacijos medalį iš sidabro sukūrė dailininkas Thomas Pingo.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
1764 m. · Žiūrėti galerijoje1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Len- kijos ir Lietuvos) dignitorių – ministrų. Karalius laikėsi pozicijos, kad Rusijos armijai, stovinčiai prie Varšuvos, nebesipriešinti, priimti liepos 21 dieną iš Jekaterinos II gautą notą.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| BūdasŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| BendravimasŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo išrinktas LLV valdovu, o jo valdymo laikas 1764–1795 m. tapo permainų, reformų bandymų ir valstybės agonijos epocha.
LLV valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Nors jis ne iš tų valdovų, kurie lemia istorijos vyksmą, būtent jo valdymo laikas (1764–1795) tapo istorine epocha – tai ir permainų ir reformų bandymų, ir baroko saulėlydžio bei valstybės agonijos ir sunaikinimo epocha.
Rusija privertė Stanislovą Augustą 1793 m. birželio 17 d. Gardine sušaukti Seimą, turėjusį patvirtinti antrąjį LLV padalijimą.
Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdomame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą. Nors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus rusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną padalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Augustas buvo priversti atšaukti Gegužės trečiosios konstituciją ir atkurti ikikonstitucinę „auksinių laisvių“ santvarką.
Prie Varšuvos Stanislovas Augustas nepasirodė fronte, neišnaudojo visuotinės mobilizacijos ir nesuformavo miestiečių milicijos.
O prie Varšuvos viskas atsirėmė į Stanislovo Augusto poziciją, kuris taip ir nepasirodė fronte ir neišnaudojo visuotinės mobilizacijos, nesuformavo miestiečių milicijos. Neabejotina, kad 1792 m.
Stanislovo Augusto veiksmai su Rusijos ambasada Varšuvoje prisidėjo prie jo politinio fiasko 1795 metais.
Taigi 1795-ieji yra visų pirma Stanislovo Augusto fiasko, o į tai nuosekliai vedė jo visa ankstesnė biografija ir asmens savybės. Norėdamas įsitvirtinti valdžioje, jis žaidė su Rusija, bet ne per LLV ambasadą Peterburge, o su Rusijos ambasada Varšuvoje. Dėl savo ambicijų užsiėmė smulkiomis intrigėlėmis, susipyko su visa savo aplinka, todėl lemtingais momentais stūksojo vienišas, o visuomenė, tiek daug sudėjusi vilčių į šį valdovą ir Gegužės trečiosios konstitucija atsisakiusi valdovų elekcijos, buvo nuvilta ir išduota.
Stanislovas Augustas Poniatovskis 1791 m. rašė Prancūzijos steigiamajam susirinkimui.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
Ne veltui 1791 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis rašė Prancūzijos steigiamajam susirinkimui, kad be Prancūzijos „… yra dar viena tauta Europoje“.
Stanislovas Augustas Poniatovskis šaltinyje apibūdinamas kaip populiariausias valdovas vidutinės bajorijos namuose, o jo atvaizdų dvarų muziejuose sukaupta daugiausia.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
Vidutinės bajorijos namuose populiariausias buvo paskutinysis Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis - jo atvaizdų iš įvairių dvarų muziejuose sukaupta daugiausia
Stanislovo Augusto karūnacijos medalį 1764 m. sukūrė dailininkas Thomas Pingo; medalis pagamintas iš sidabro.
Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
Dail. Thomas Pingo, Stanislovo Augusto karūnacijos medalis. 1764 m. Sidabras, skersmuo 33 mm.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 7 | 7 |
| 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos | — | 2 | 4 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių | — | 1 | 1 |
| 03-ldk-tarp-tradiciju-ir-naujoviu | — | 0 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 0 | 1 |
Galerija
Medalis su Stanislovo Augusto Poniatovskio atvaizdu, skirtas Dievo Apvaizdos bažnyčios Varšuvoje atminimui.Tiesioginis · Moneta
Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas su smėlio laikrodžiuTiesioginis · Paveikslas
Marcello Bacciarelli tapytas Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas su karūnacijos drabužiais.Tiesioginis · Paveikslas
Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas, Marcello Bacciarelli, 1786 m.Tiesioginis · Portretas
Stanislovo Augusto Poniatovskio apoteozė Varšuvos karališkojoje pilyje.Tiesioginis · Skulptūra