Santrauka
Pasak Simono Grunau kronikos, prūsų dievų kulto centras – Rikojoto vietovė, kur auga žiemą vasarą žaliuojantis ąžuolas, o po juo įsikūrusi prūsų dievų šventykla, papuošta trimis stabais, vaizduojančiais tris prūsų dievus.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Simonas Grunau kronikoje Rikojotą aprašė kaip prūsų dievų kulto centrą su žaliuojančiu ąžuolu ir trimis dievų stabais. |
| t-002 XVI a. 3-iajame dešimtmetyje Simonas Grunau Prūsijoje parašė išsamią visos Prūsijos istoriją iki 1529 m. |
| t-003 Simono Grunau kronikoje Rikojotas aprašytas kaip prūsų dievų kulto centras su žaliuojančiu ąžuolu, šventykla ir trimis dievų stabais. |
| t-004 Narbutas rašė, kad Simonas Grunau kroniką grindė seniausiomis kronikomis apie legendinį žiemą ir vasarą žaliavusį Romovės ąžuolą. |
| t-005 Narbutas perteikė Grunau pasakojimą, kad šis atsitiktinai pateko į kaimą per ožio aukojimą ir turėjo prisiekti Perkūnui neišduoti apeigų vyskupui. |
| t-006 Grunau pasakojime apie išpažintį vyrai klaupdavosi prieš vaidilą, išpažindavo nuodėmes ir kaip atgailą patirdavo fizines bausmes. |
| t-007 Narbutas nurodė, kad Grunau teigė pats laikęs senovės prūsų vėliavą ir ją išmatavęs: 4 uolekčių ilgio ir 3 uolekčių pločio. |
| t-008 Narbutas nurodė, kad Henenbergeris ir Hartknochas iš Grunau perėmė žinią apie ypatingą senovės prūsų vėliavos užrašą nežinomomis raidėmis. |
| t-009 Narbutas laikė Grunau papildomu liudytoju, kad vyskupo Kristijono kronikoje buvo žinių apie krivį. |
| t-010 Narbutas Simoną Grunau vadino seniausiu žinomu šio pasakojimo šaltiniu ir gynė jį kaip didesnės pagarbos vertą kronikininką. |
| t-011 Narbutas gynė Grunau nuo Foigto kritikos ir manė, kad žinią apie vyriausiuosius žynius jis paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos. |
| t-012 Narbutas, remdamasis Hartknochu, mini Simoną Grunau tarp kronikininkų, citavusių Kristijono kroniką apie senovės Prūsiją. |