Prutenis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Problemą bandyta spręsti dar XV a.: Prūsijos vardas buvo siejamas su Bitinijos karaliumi (II a. pr. m. e.) Prūsijumi (Długossii J. Annales..., kn. II, p. 216); kitur Prūsijos pradžia siejama su Pruteniu ir Videvučiu (SRP, 4, p. 293—298; Jurginis J. Legendos..., p. 17— 18, 70—75, 89— 97).

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Išeitų, kad dievo Šneibrato mitas virto nusipelniusio tautai dievinamo vyro simboliu, kadangi tie patys kronikininkai teigia, jog trejetas vyriausiųjų dievų buvo Perkūnas, Atrimpas ir Poklius, o po jų vyriausiesiems dievams priklausė taip pat Viršaitis, Šneibratas ir Kurkas. Tai paimta iš paminklų, rastų Prūsijoje, kur kaip dievai buvo garbinami du broliai - Vaidevutis ir Prutenis, garbinti per stabus tų minėtų dievų, kurie turėjo ir atskiras savo valdymo sritis. Jam aukodavo sorų paplotėlius, iškeptus ant ugnies, sukurtos prie liepų medžių21.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Palaikydavo taiką arba užkurdavo karo gaisrą, nes buvo artimas dievų puotų dalyvis. Iki kryžiuočių užpuolimo vyriausiojo žynio buveinė buvo Romovė Natangijoje, Prūsos ir Bysleidos upių santakoje. Sako, kad kadaise jis gyvenęs ir Šventamiestyje, kitaip Šventajame Karvelyje; tam tikrais kritiškais momentais, kai Didžiajai Rornovei kildavo grėsmė, kad gali būti priešo užimta, arba kai ji būdavo naikinama, kaip per karus su lenkais, tuomet jis gyvendavo vietovėse, kurios turi panašius pavadinimus.