Prutenis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Problemą bandyta spręsti dar XV a.: Prūsijos vardas buvo siejamas su Bitinijos karaliumi (II a. pr. m. e.) Prūsijumi (Długossii J. Annales..., kn. II, p. 216); kitur Prūsijos pradžia siejama su Pruteniu ir Videvučiu (SRP, 4, p. 293—298; Jurginis J. Legendos..., p. 17— 18, 70—75, 89— 97).

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Išeitų, kad dievo Šneibrato mitas virto nusipelniusio tau­ tai dievinamo vyro simboliu, kadangi tie patys kronikininkai teigia, jog trejetas vyriausiųjų dievų buvo Perkūnas, Atrimpas ir Poklius, o po jų vyriausiesiems dievams priklausė taip pat Viršaitis, Šneibratas ir Kurkas. Tai paimta iš paminklų, rastų Prūsijoje, kur kaip dievai buvo garbinami du broliai - Vaidevutis ir Prutenis, garbinti per sta­ bus tų minėtų dievų, kurie turėjo ir atskiras savo valdymo sritis. Jam aukodavo sorų paplotėlius, iškeptus ant ugnies, sukur­ tos prie liepų medžių21.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Palaikydavo taiką arba užkurdavo karo gaisrą, nes buvo artimas dievų puotų dalyvis. Iki kryžiuočių užpuolimo vyriausiojo žynio buveinė buvo Ro- movė Natangijoje, Prūsos ir Bysleidos upių santakoje. Sako, kad kadaise jis gyvenęs ir Šventamiestyje, kitaip Šventajame Karvelyje; tam tikrais kritiškais momentais, kai Didžiajai Ro- rnovei kildavo grėsmė, kad gali būti priešo užimta, arba kai ji būdavo naikinama, kaip per karus su lenkais, tuomet jis gy­ vendavo vietovėse, kurios turi panašius pavadinimus.