Narbutas rašo, kad Pretorijus Hartknocho studijų prierašuose Kreive arba Kriwe aiškino kaip žynį ar tautos teisėją. Narbutas žynių vyrų ir moterų vardus kildina iš Meletijaus ir Pretorijaus, tyrusių juos pagal paprastų žmonių sakytinius padavimus. Narbutas rašo, kad Pretorijus, atpasakodamas Dusburgiečio kronikos vietą apie žynio lazdą, ją vadino krivūle.
Vadinasi, šito pavadinimo etimolo\ngija dar neištirta.\nPretorijus Hartknocho studijų prierašuose aiškina teisin\ngai, kadangi jis mokėjo prūsų ir žemaičių kalbą. Pasak jo, Kre\nive, arba ir Kriwe, reiškia ne ką kita kaip tik žynį arba tautos\nteisėją, kadangi žemesnieji teisėjai vėlesniais laikais buvo va\ndinami Krewule, tai yra mažaisiais kriviais, žemesnės katego\nrijos teisėjais arba žyniais.
Daugeliu požiūrių\nšios žynės buvo Antikos bakchančių pamėgdžiojimas.\nVisi šie žynių - vyrų ir moterų - vardai paimti iš Meleti-\njaus ir Pretorijaus, tyrusių dalyką pagal paprastų žmonių sa\nkytinius padavimus; jų teiginius patvirtino vėlesni tyrėjai.\nBurtininkė (Burte)\nLietuvių barde - Burtyniczka.
Tą lazdą, vadinamą krivūle, vaitas siunčia artimiausiam kaimy nui, tas tučtuojau siunčia tolyn, kol paskutinis iš eilės atneša atgal vaitui; kiekvienas, gavęs tokį ženklą, yra įpareigotas ne delsiant atvykti į valsčiaus susirinkimo vietą. Pretorijus, atpa sakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo pa našią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10.
Strijkovskis neabejotinai taiso šios vietos prieštaravimus ar rašiusiojo klaidą, nes nurodo kimbrų pasitraukimo epochą, vesdamas juos nuo Baltijos jūros pakrančių tie siai į Ilyriją, kur jie prie Nortbėjos pirmąsyk kariauja su tenykščio prokonsulo Cyras-Karbo** vadovaujamais ro mėnais; tai įvyko 190 metais prieš Kristaus gimimą4. Iš to išplaukia, kad buvo pastebėta Rozencveigo ar klaidin gai į egzempliorius, buvusius po ranka Hartknochui ir Pretorijui, o gal ir Strijkovskiui, įrašyta data, tikriausiai prieš skaičių 190 pridėtas vienas vienetas. Tos audros, anot kronikose užrašytų padavimų, beveik be paliovos truko 12 metų, nusiaubė Baltijos jūros vakarines pakran tes ir neatpažįstamai pakeitė jų vaizdą: pradingo netoli 1 Plutarchus; Sirabo.
Teodoro Narbuto pastaboje dingusios Rozencveigo kronikos duomenys nurodyti kaip pateikti Pretorijaus veikale „Preussische Schaubühne, sive Deliciae Prussiae“.
2 Pas Hartknochą. 3 Rozencveigo kronika šiandien laikoma dingusia; čia iš jos pa teikti dalykai yra Pretorijaus veikale (Preussische Schaubühne, sive Deliciae Prussiae). Rankraščio originalas saugomas Berlyno archyve.
Tai, žinoma, vien panašumai, kuriuos\npastebėjo dar Bachmeisteris. Be to, ir Pretorijus sako,\njog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai;\nvariagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Wa-\nrejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį\nduoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu,\njog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir\nkrivičiams.