Narbutas rašo, kad Pretorijus Hartknocho studijų prierašuose Kreive arba Kriwe aiškino kaip žynį ar tautos teisėją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 283
Vadinasi, šito pavadinimo etimologija dar neištirta. Pretorijus Hartknocho studijų prierašuose aiškina teisingai, kadangi jis mokėjo prūsų ir žemaičių kalbą. Pasak jo, Kreive, arba ir Kriwe, reiškia ne ką kita kaip tik žynį arba tautos teisėją, kadangi žemesnieji teisėjai vėlesniais laikais buvo vadinami Krewule, tai yra mažaisiais kriviais, žemesnės kategorijos teisėjais arba žyniais.
Narbutas žynių vyrų ir moterų vardus kildina iš Meletijaus ir Pretorijaus, tyrusių juos pagal paprastų žmonių sakytinius padavimus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 303
Daugeliu požiūrių šios žynės buvo Antikos bakchančių pamėgdžiojimas. Visi šie žynių - vyrų ir moterų - vardai paimti iš Meletijaus ir Pretorijaus, tyrusių dalyką pagal paprastų žmonių sakytinius padavimus; jų teiginius patvirtino vėlesni tyrėjai. Burtininkė (Burte) Lietuvių barde - Burtyniczka.
Narbutas rašo, kad Pretorijus, atpasakodamas Dusburgiečio kronikos vietą apie žynio lazdą, ją vadino krivūle.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 430
Tą lazdą, vadinamą krivūle, vaitas siunčia artimiausiam kaimynui, tas tučtuojau siunčia tolyn, kol paskutinis iš eilės atneša atgal vaitui; kiekvienas, gavęs tokį ženklą, yra įpareigotas nedelsiant atvykti į valsčiaus susirinkimo vietą. Pretorijus, atpasakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo panašią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10.
Teodoras Narbutas spėjo, kad Hartknocho ir Pretorijaus naudotuose egzemplioriuose kimbrų datos klaida galėjo atsirasti prie 190 pridėjus vienetą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 46
Strijkovskis neabejotinai taiso šios vietos prieštaravimus ar rašiusiojo klaidą, nes nurodo kimbrų pasitraukimo epochą, vesdamas juos nuo Baltijos jūros pakrančių tiesiai į Ilyriją, kur jie prie Nortbėjos pirmąsyk kariauja su tenykščio prokonsulo Cyras-Karbo** vadovaujamais romėnais; tai įvyko 190 metais prieš Kristaus gimimą4. Iš to išplaukia, kad buvo pastebėta Rozencveigo ar klaidingai į egzempliorius, buvusius po ranka Hartknochui ir Pretorijui, o gal ir Strijkovskiui, įrašyta data, tikriausiai prieš skaičių 190 pridėtas vienas vienetas. Tos audros, anot kronikose užrašytų padavimų, beveik be paliovos truko 12 metų, nusiaubė Baltijos jūros vakarines pakrantes ir neatpažįstamai pakeitė jų vaizdą: pradingo netoli 1 Plutarchus; Sirabo.
Teodoro Narbuto pastaboje dingusios Rozencveigo kronikos duomenys nurodyti kaip pateikti Pretorijaus veikale „Preussische Schaubühne, sive Deliciae Prussiae“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 46
2 Pas Hartknochą. 3 Rozencveigo kronika šiandien laikoma dingusia; čia iš jos pateikti dalykai yra Pretorijaus veikale (Preussische Schaubühne, sive Deliciae Prussiae). Rankraščio originalas saugomas Berlyno archyve.
Teodoro Narbuto perteikimu, Pretorijus prūsus ir rusus laikė pirmine viena gentimi, o variagų vardą kildino iš prūsiško žodžio „Warejs“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 341
Tai, žinoma, vien panašumai, kuriuos pastebėjo dar Bachmeisteris. Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Warejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams.
Teodoro Narbuto perteikimu, Pretorijus Sasavos tvirtovę lokalizavo prie Šyšos upės, kuri kitados turėjusi vadintis Cyse arba Sussa.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369
Ne Sarkės, o Šarkučių kaimas, kiek pats žinau iš vietovės tyrimų, yra Lydos apskrityje, Nočios parapijoje netoli Kalesnykų; Szarkutis lietuvių kalba reiškia kiauliaskerdį, skerdiką. Garsiausia šios provincijos tvirtovė buvo Sasava, stovėjusi kažkokios upės pakrantėje, bet tai tiksliai nenustatyta. Pretorijus teigia, kad ji buvo prie Šyšos upės, kuri kita ## Puslapis 370 dos turėjo būti vadinama Cyse arba Sussa.
Paimdavo į saują druskos, pašnibždėdavo ir pūsdavo, tada įmesdavo į dang- 31 Vėjininkai (Wejones) Šias penkias pranašautojų rūšis pateikia Pretorijus, remdama sis savais pastebėjimais, ką buvo matęs savo akimis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 300
Latviuose tai buvo žynys ir pranašautojas. Paimdavo į saują druskos, pašnibždėdavo ir pūsdavo, tada įmesdavo į dang- 31 Vėjininkai (Wejones) 31 Šias penkias pranašautojų rūšis pateikia Pretorijus, remdamasis savais pastebėjimais, ką buvo matęs savo akimis. 299 ## Puslapis 299 teliu uždengiamą ryką; iš alaus šnypštimo spėdavo slaptus dalykus, ypač apie pamestus daiktus.
Pretorijus teigia, kad ji buvo prie Šyšos upės, kuri kita dos turėjo būti vadinama Cyse arba Sussa.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369-370
Ne Sarkės, o Šarkučių kaimas, kiek pats žinau iš vietovės tyrimų, yra Lydos apskrityje, Nočios parapijoje netoli Kalesnykų; Szarkutis lietuvių kalba reiškia kiauliaskerdį, skerdiką. Garsiausia šios provincijos tvirtovė buvo Sasava, stovėjusi kažkokios upės pakrantėje, bet tai tiksliai nenustatyta. Pretorijus teigia, kad ji buvo prie Šyšos upės, kuri kitados turėjo būti vadinama Cyse arba Sussa.