Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
6 teiginiai6 įrašai6 ryšiai
Tuo tarpu caras Petras I sėkmingai kariavo su švedais Estijoje, — užėmė Narvą, Tartus ir Nevos paupy pradėjo statyti būsimąją Rusijos sostinę — Petrapilį (dabartinį Leningradą). Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį atimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo jaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Tuo pat metu Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi prasiveržti į Baltijos jūrą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
|
Patikrinti teiginiai
Augustas II ir Petras I sudarė sutartį atimti iš Švedijos Baltijos pajūrį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Karo pradžia. Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį atimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo jaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Augustas II su Petru I, be to, įtraukė į sąjungą Daniją ir Brandenburgo kunigaikštį.
Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi prasiveržti į Baltijos jūrą, tam siekdamas išvyti švedus iš pajūrio.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo pat metu Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi prasiveržti į Baltijos jūrą. Tam tikslui reikėjo išvyti švedus, valdančius visą pajūrį nuo Rygos iki Estijos. Augustas irgi pasiryžo prie jo prisidėti; Petrui palikęs Estiją, jis svajojo nusikariauti sau Livoniją (Vidžemę).
Petras I susitarė su Augustu II dėl Rusijos paramos prieš Švediją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Todėl Augustas 11 nusprendė išvyti iš Livonijos švedus ir ją užvaldyti. Augustas II susitarė su Rusijos valdovu Petru I dél jo paramos prieš Švediją. Augustas II pripažino Prūsijos kunigaikštystės “(kartu su Brandenburgu) statuso pakélima _, į karalystės lygmenį, mainais į Prūsijos- „ Brandenburgo įsipareigojimą per savo teritoriją nepraleisti švedų kariuomenės.
1721 m. Petras I Didysis paskelbė Rusiją imperija.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo Gediminaičių dinastijos išmirimo (1572) « abiejų tautų » (« obojga narodów ») politinė istorija vystėsi bendroje respublikoje (« rzeczpospolita »). Jos svarbiausias ir pavojingiausias kaimynas pasidarė didysis Maskvos kunigaikštis Jonas IV-sis, jau 1547 m. priėmęs caro titulą. Dar labiau tas pavojus Lietuvai ir Lenkijai išaugo XVIII amž. pradžioje Petro I-jo Didžiojo asmenyje, kuris 1721 Rusiją paskelbė imperija.
Ivinskio vertinimu, Petro Didžiojo epocha įvedė Rusijos imperiją į Europos areną ir bajorų respubliką paliko Rusijos įtakoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei garsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per Dimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,— pagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikšmingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje «abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo, kuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo imperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Rusijos įtakon. Iš šios sferos Lietuva-Lenkija nebepajėgė išsilaisvinti iki pat padalinimų.
Petro I Rusija buvo viena iš stiprėjančių centralizuotų valstybių, grasinusių Lenkijai ir Lietuvai.
apraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius Lietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje. Kovos su švedais paliko gilų pėdsaką lietuvių liaudies atmintyje, tai rodo įvairūs padavimai ir pasakojimai apie švedus, „švedkapius“ ir švedų buvimą Lietuvoje. Lenkijai ir Lietuvai grasino ne tik stiprėjanti Petro I Rusija, bet ir 1701 m. karalyste tapusi Prūsija – šios centralizuotos valstybės ilgainiui nulems tolesnį ATR likimą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.