Joje įsikūrė ordino vietininkas — vaitas («Voigt») Mykolas Küch meisteris. Dubysos pakraščius ištyrinėjus, naujoji lietuviš kai pramokusio Küchmeisterio sostinė ir krašto administracijos centras buvo pastatytas prie Dubysos žiočių (kur 1336 m. buvo stovėjęs Marienburgas), arti Nemuno dešinio įtako Armenos^42.
1407 m. buvo atstatytas ir Friedeburgas^41. Svarbiausia kryžiuočių tvirtovė Žemaičiuose buvo 1407 baigta statyti Dubysos pilis Dobesinburg (Tobisburg). Dubysos pakraščius ištyrinėjus, naujoji lietuviškai pramokusio Küchmeisterio sostinė ir krašto administracijos centras buvo pastatytas prie Dubysos žiočių (kur 1336 m. buvo stovėjęs Marienburgas), arti Nemuno dešinio įtako Armenos^42.
Kita pilis, 1400 pastatyta tiksliai nenustatomoje vietoje (arti prie Dubysos), buvo pavadinta « Friedeburg »^19. Joje įsikūrė ordino vietininkas — vaitas («Voigt») Mykolas Küchmeisteris. Bet Žemaičius ordinui teteko valdyti vos pusantrų metų.
Po to Kauno saloje buvo sušauktas Žemaitijos sienų reikalu suvažiavimas, (1413), kuriame, neskaitant Vytauto ir Makro, dalyvavo dar Jogaila, Ordino pasiuntinys Mykolas Küchmeisteris, lietuvių ir lenkų bajorai, Ordino riteriai. Ordino pasiuntinys įteikė Makrui reikalavimą, kad jis priverstų Vytautą sugriauti atnaujintą Veliuoną, kuri esanti Ordino žemėje ir atiduoti kryžiuočiams visas Nemuno ir Nevėžio krantuose Vytauto pastatytas pilis^4 ).
Vieną ordino pilį prie Nevėžio padėjo pastatyti pats Vytautas^18. Kita pilis, 1400 pastatyta tiksliai nenustatomoje vietoje (arti prie Dubysos), buvo pavadinta « Friedeburg »^19. Joje įsikūrė ordino vietininkas — vaitas («Voigt») Mykolas Küchmeisteris.