Liudvikas iš Libencelės

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolį Liudviką iš Libencelės ir jo karus su lietuviais 1294—1300 Tuo metu brolis Liudvikas iš Libencelės buvo Ragainės komtūru, su savo broliais bei ginklanešiais jis daug kartų šlovingai kariavo su lietuviais. Ne sykį jis traukė į karą laivais, o kartą — prieš Lietuvos karaliaus žemę Aukštaičius542, čia sudegino kaimą, vardu 542 D.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip brolis Liudvikas iš Libencelės pirmą kartą pakliuvo į nelaisvę Brolis Liudvikas iš Libencelės, kilmingas vyras ir iš jaunų dienų įgudęs kariauti, savo gyvenime, kaip vėliau matysime, padarė nuostabių žygdarbių. Jį, paimtą į nelaisvę, atidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats, todėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę puotauti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Todėl brolis Liudvikas iš Libencelės ir brolis Markvardas iš Revelingės su dviem kitais broliais ir 26 ginklanešiais juos pasekę užpuolė viename lauke ir 25 iš jų nukovė. 241 (234).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Antrą kartą pakliuvęs į nelaisvę, brolis Liudvikas buvo nuvestas pas vieną kilmingąjį, vardu Kantigirdas506, ir pavestas jo globai. 213 (208).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kimenavos pilies paėmimą ir tūkstančio šešių šimtų sūduvių atsivertimą Tuo metu tas pats brolis Konradas, magistras, rūpindamasis jam patikėtomis pareigomis, ne vieną naktį praleido be miego, svarstydamas, kaip atvesti į tiesos kelią tikėjimo priešus sūduvius. Siekdamas šio tikslo, subūrė daug brolių bei kitų karių; kai traukė link Sūduvos, jį pasitiko brolis Liudvikas iš Libencelės, atsivedęs drauge su savimi Kantigirdą, kurio kitados buvo paimtas į nelaisvę, ir tūkstantį šešis šimtus abiejų lyčių sūduvių, kuriuos, būdamas nelaisvėje, atvertė į Kristaus tikėjimą. Juos išvydęs, magistras labai nudžiugo ir įsakė jiems žygiuoti link Sembos žemės512.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kimelio pilies sunaikinimą 1296 metais Neilgai trukus po to brolis Liudvikas iš Libencelės patraukė į žygį su kitais broliais ir 200 vyrų, ketindamas užpulti vieną pilį, tačiau vedlys išklydo iš kelio ir kariuomenė ją praėjo; kai begrįždami atitiko tikrąjį kelią ir įėjo į pilį, nieko joje nerado, nes žmonės, kurie joje gyveno, pamatę brolių kariuomenę, išsislapstė miškuose, nei galėdami, nei norėdami priešintis jų antpuoliams. Sudeginę pilį, broliai įniršę pasitraukė. Vis dėlto dievas, nenorėdamas, kad jų pastangos būtų bergždžios, ir pritardamas jų karštam ryžtui, taip patvarkė, kad neilgai trukus jie išvydo stiprią pilį, vardu Kimelis548, kurią sugriauti ir patys broliai ne kartą bandė, ir savo žmonių rankomis dažnai mėgino, negailėdami nei išlaidų, nei triūso, tačiau nesėkmingai. Narsiai įsiveržę į pilį, jie išžudė jos gyventojus, o ją pačią, pakišę ugnį, ligi pamatu sudegino.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip brolis Liudvikas iš Libencelės pirmą kartą pakliuvo į nelaisvę Brolis Liudvikas iš Libencelės, kilmingas vyras ir iš jaunų dienų įgudęs kariauti, savo gyvenime, kaip vėliau matysime, padarė nuostabių žygdarbių. Jį, paimtą į nelaisvę, atidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats, todėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę puotauti.