Ksaveras Bogušas savo studijos 145 puslapyje Vulkaną lietuviškai vadino Jagaubiu. Ksaveras Bogušas išvertė Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1–30 eilučių fragmentą, perteikdamas originalo eilių metrą. Narbutas rašė, kad pirmą kartą paėmęs Ksavero Bogušo studiją atkreipė dėmesį į jo išverstas Ovidijaus eilutes.
Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 ei lutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas ori ginalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gy vuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo.
Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gy vuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo. Kai pir mą sykį paėmiau į rankas švento atminimo Ksavero Bogušo studiją, šios eilės smarkiai patraukė mano dėmesį.
Daug kartų autoriai, kurie ra\nšė apie šias šalis ir tautas, nesigilindami į konkrečius pa\nvadinimus arba nemokėdami jų išreikšti, vienu „estų“ ir\n„Estijos“ terminu vadindavo visiškai skirtingas gentis\n91\n\n## Puslapis 89\n\nir kraštus. Taigi ir lietuvių gentys, gyvenusios šiose že\nmėse, buvo priskiriamos prie estų. Nors Ksaveras Bogu-\nšas pateikė išsamių įrodymų, paremtų Etiko „Kosmogra\nfija“1, tačiau privalome plačiau aprašyti estus.
95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyri nėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tau toms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokio mis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius patei kia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.
Tai geriausiai ir paaiškina, ir įtikina, jog tie Belgorodo totoriai buvo mūsų neseniai aprašytų polovie- čių-lietuvių likučiai. Jų dialektas buvo heruliškas, nes buvo artimas latviams; taip šiuos du dialektus atitinka mai lygino Ksaveras Bogušas3. Jie taip pat kilę iš gy ventojų senovės miesto Bialoserkalo, pastatyto prie Do no Belotzeby, arba Baltosios cerkvės, jų senovinės sos tinės prie Rosės, atminimui.
Smalsus tyrinėtojas ras tam dar išsamiau iš nagrinėtų įrodymų ir pavyzdžių Hartknocho darbuose3. Lietuvių kalbos savybes, kurios būdingos graikų ir lotynų kalboms, atskleidė ir paaiškino puikus kalbų mokovas Ksa veras Bogušas. 200 Pasak šiandien daug kalbai nusipelniusių lingvistų, nėra abejonių, jog visos Europos ir gana daug Azijos (autų yra kilusios iš vienos giminės, kuri gyveno Vidu 1 Vater.