Ksaveras Bogušas buvo mokytas lietuvių kalbos ir senovės tyrinėtojas, kurio pažiūras perteikia Teodoras Narbutas. Jis poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms, remdamasis Kojalavičiaus prielaidomis. Bogušas taip pat manė, kad slavų kalbų skoliniai lietuvių kalboje nereikalingi, nes gerai savo kalbą mokantis lietuvis daugeliui jų gali rasti lietuviškus atitikmenis. Tyrinėdamas tautų ir dialektų ryšius, jis lygino Belgorodo totorių herulišką dialektą su latviams artimu dialektu ir pateikė išsamių, Etiko „Kosmografija“ paremtų įrodymų apie estus. Išskirtinis jo kalbinio darbo pavyzdys – Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1–30 eilučių vertimas, kuriame tiksliai perteiktas originalo eilių metras.
Manė, kad slavų kalbos skoliniai lietuvių kalboje yra nereikalingi, nes gerai mokantis lietuvių kalbą žmogus beveik kiekvienam jų gali rasti lietuvišką atitikmenį.
Teodoro Narbuto perteikta Ksavero Bogušo nuomonė veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.).
Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 eilutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas originalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gyvuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo.
Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gyvuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo. Kai pirmą sykį paėmiau į rankas švento atminimo Ksavero Bogušo studiją, šios eilės smarkiai patraukė mano dėmesį.
Daug kartų autoriai, kurie rašė apie šias šalis ir tautas, nesigilindami į konkrečius pavadinimus arba nemokėdami jų išreikšti, vienu „estų“ ir „Estijos“ terminu vadindavo visiškai skirtingas gentis 91 ## Puslapis 89 ir kraštus. Taigi ir lietuvių gentys, gyvenusios šiose žemėse, buvo priskiriamos prie estų. Nors Ksaveras Bogušas pateikė išsamių įrodymų, paremtų Etiko „Kosmografija“1, tačiau privalome plačiau aprašyti estus.
95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyrinėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tautoms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokiomis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius pateikia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.
Tai geriausiai ir paaiškina, ir įtikina, jog tie Belgorodo totoriai buvo mūsų neseniai aprašytų poloviečių-lietuvių likučiai. Jų dialektas buvo heruliškas, nes buvo artimas latviams; taip šiuos du dialektus atitinkamai lygino Ksaveras Bogušas3. Jie taip pat kilę iš gyventojų senovės miesto Bialoserkalo, pastatyto prie Dono Belotzeby, arba Baltosios cerkvės, jų senovinės sostinės prie Rosės, atminimui.
Smalsus tyrinėtojas ras tam dar išsamiau išnagrinėtų įrodymų ir pavyzdžių Hartknocho darbuose3. Lietuvių kalbos savybes, kurios būdingos graikų ir lotynų kalboms, atskleidė ir paaiškino puikus kalbų mokovas Ksaveras Bogušas. 200 Pasak šiandien daug kalbai nusipelniusių lingvistų, nėra abejonių, jog visos Europos ir gana daug Azijos (autų yra kilusios iš vienos giminės, kuri gyveno Vidu 1 Vater.
Tuomet šis mokytas vyras gal būtų apsiribojęs savo pirmu teiginiu, kuris kilo jam pirmiausia gilinantis į senovę; jis būtų sutikęs su mūsų nuomone, jog tai tauta, iš tikrųjų kilusi iš gelonų, kurie buvo trakų-pelazgų heleriai (§62). Slavų kalbos priemaišos lietuvių kalboje yra labai nesenos, jose vyrauja baltarusių ir lenkų dialektai, pasiskolinti dėl vėlesnių amžių įtakos. Visi šie žodžiai, kaip mano Ksaveras Bogušas1, yra nereikalingi, nes gerai mokantis savo kalbą lietuvis vos ne kiekvienam jų ras savo kalbos atitikmenį.