Ksaveras Bogušas išvertė Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1–30 eilučių fragmentą, perteikdamas originalo eilių metrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 449
Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 eilutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas originalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gyvuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo.
Narbutas rašė, kad pirmą kartą paėmęs Ksavero Bogušo studiją atkreipė dėmesį į jo išverstas Ovidijaus eilutes.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 449
Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gyvuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo. Kai pirmą sykį paėmiau į rankas švento atminimo Ksavero Bogušo studiją, šios eilės smarkiai patraukė mano dėmesį.
Teodoro Narbuto pasakojime Ksaveras Bogušas Etiko „Kosmografija“ grindė išsamius įrodymus apie estus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 89
Daug kartų autoriai, kurie rašė apie šias šalis ir tautas, nesigilindami į konkrečius pavadinimus arba nemokėdami jų išreikšti, vienu „estų“ ir „Estijos“ terminu vadindavo visiškai skirtingas gentis 91 ## Puslapis 89 ir kraštus. Taigi ir lietuvių gentys, gyvenusios šiose žemėse, buvo priskiriamos prie estų. Nors Ksaveras Bogušas pateikė išsamių įrodymų, paremtų Etiko „Kosmografija“1, tačiau privalome plačiau aprašyti estus.
Ksaveras Bogušas, pasak Teodoro Narbuto, remdamasis Kojalavičiaus prielaidomis, poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 104
95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyrinėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tautoms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokiomis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius pateikia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.
Teodoro Narbuto teigimu, Ksaveras Bogušas lygino Belgorodo totorių herulišką dialektą su latviams artimu dialektu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 109
Tai geriausiai ir paaiškina, ir įtikina, jog tie Belgorodo totoriai buvo mūsų neseniai aprašytų poloviečių-lietuvių likučiai. Jų dialektas buvo heruliškas, nes buvo artimas latviams; taip šiuos du dialektus atitinkamai lygino Ksaveras Bogušas3. Jie taip pat kilę iš gyventojų senovės miesto Bialoserkalo, pastatyto prie Dono Belotzeby, arba Baltosios cerkvės, jų senovinės sostinės prie Rosės, atminimui.
Teodoras Narbutas Ksaverą Bogušą vadino puikiu kalbų mokovu, atskleidusiu lietuvių kalbos savybes, būdingas graikų ir lotynų kalboms.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 194
Smalsus tyrinėtojas ras tam dar išsamiau išnagrinėtų įrodymų ir pavyzdžių Hartknocho darbuose3. Lietuvių kalbos savybes, kurios būdingos graikų ir lotynų kalboms, atskleidė ir paaiškino puikus kalbų mokovas Ksaveras Bogušas. 200 Pasak šiandien daug kalbai nusipelniusių lingvistų, nėra abejonių, jog visos Europos ir gana daug Azijos (autų yra kilusios iš vienos giminės, kuri gyveno Vidu 1 Vater.
Ksaveras Bogušas manė, kad slavų skoliniai lietuvių kalboje nereikalingi, nes lietuvis jiems gali rasti savo kalbos atitikmenų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 198
Tuomet šis mokytas vyras gal būtų apsiribojęs savo pirmu teiginiu, kuris kilo jam pirmiausia gilinantis į senovę; jis būtų sutikęs su mūsų nuomone, jog tai tauta, iš tikrųjų kilusi iš gelonų, kurie buvo trakų-pelazgų heleriai (§62). Slavų kalbos priemaišos lietuvių kalboje yra labai nesenos, jose vyrauja baltarusių ir lenkų dialektai, pasiskolinti dėl vėlesnių amžių įtakos. Visi šie žodžiai, kaip mano Ksaveras Bogušas1, yra nereikalingi, nes gerai mokantis savo kalbą lietuvis vos ne kiekvienam jų ras savo kalbos atitikmenį.
Gaila, kad Ksavero Bogušo jau nebebuvo tarp gyvųjų!
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 515
Gaila, kad Ksavero Bogušo jau nebebuvo tarp gyvųjų!
Skaityk kunigo Ksavero Bogušo studiją apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę, taip pat Sirvydo žodyną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 449
Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gyvuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo. Kai pirmą sykį paėmiau į rankas švento atminimo Ksavero Bogušo studiją, šios eilės smarkiai patraukė mano dėmesį.