Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
7 teiginiai9 įrašai1 ryšys
Kotryna II ir Čartoriskių sustiprėjimas. Poniatauskui grįžus namo, netrukus mirė carienė Elžbieta, caras Petras III buvo pašalintas nuo sosto ir nužudytas, ir visą valdžią paėmė Kotryna II (ji buvo ne rusė, bet Anhalt-Cerbsto kunigaikštytė vokietaitė). Kotrynos II (1762—1796 m.) laikais Rusija jau pradėjo vadovauti ne tik rytų Europos politikai, bet ėmė kištis net į centro ir vakarų Europos konfliktus, ir jos žodis ten nusverdavo.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Karalius siūlė Kotrynai II užleisti jos vaikaičiui Konstantinui sostą, kad ji paliktų seimo padarytas reformas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tada karalius kreipėsi į Kotryną, siūlydamasis užleisti jos vaikaičiui Konstantinui sostą, kad tik ji paliktų seimo padarytąsias reformas.
Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo Kotrynos II nurodytas kandidatas į Respublikos sostą ir jos statytinis.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Paskutinis respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis bebuvo perdėm carės Kotrynos II-sios nurodytas kandidatas, jos statytinis.
Kotryna II valdė 1762-1796 m., o jos laikais Rusija pradėjo vadovauti rytų Europos politikai ir kištis į centro bei vakarų Europos konfliktus.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kotrynos II (1762—1796 m.) laikais Rusija jau pradėjo vadovauti ne tik rytų Europos politikai, bet ėmė kištis net į centro ir vakarų Europos konfliktus, ir jos žodis ten nusverdavo.
Po Petro III pašalinimo ir nužudymo valdžią Rusijoje perėmė Kotryna II, Anhalt-Cerbsto kunigaikštytė vokietaitė.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Poniatauskui grįžus namo, netrukus mirė carienė Elžbieta, caras Petras III buvo pašalintas nuo sosto ir nužudytas, ir visą valdžią paėmė Kotryna II (ji buvo ne rusė, bet Anhalt-Cerbsto kunigaikštytė vokietaitė).
Kotryna II įvykdė Respublikos padalijimus, kurių metu jos trečdalį turėjo užleisti Prūsijai ir Austrijai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo «nebylių seimo » (1717) į tolimą perspektyvą užmestos Petro politikos vaisius ir buvo carienės Kotrynos II-sios pravesti padalinimai respublikos, kurios trečdalį ji turėjo užleisti Prūsijai ir Austrijai.
Tai lėmė, kad galindai ir jotvingiai drauge perėjo lenkų kunigaikščių, Krokuvos Boleslovo ir Kujavijos Kazimiero, protekcijon, o jie išsiuntė pranešimus apie tai popiežiui.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Be to, 1253 metų kryžiuočių kampanijos tikslas buvo pirmiausia nusiaubti Bartą ir Galindą. Tai lėmė, kad galindai ir jotvingiai drauge perėjo lenkų kunigaikščių, Krokuvos Boleslovo ir Kujavijos Kazimiero, protekcijon, o jie išsiuntė pranešimus apie tai popiežiui. Iš to atsirado 1253 metų bulė, kuri leido kunigaikščiams priimti saugoti ir globoti pagonių gentis, jei jos geranoriškai ir be mažiausios prievartos priims krikščionių tikėjimą; šioje bulėje buvo sąlyga, kad teisė atversti užsispyrusius pagonis su kalavijais priklauso vokiečių ordino riteriams, lenkų kunigaikščiai neturi į tai įsipainioti nei išplėtoti savo valdžią žemėse, kurios įėjo į naujų diecezijų ribas; be kita ko, popiežius garantavo kunigaikščiams valdžią savanoriškai pasiduodančiose žemėse ir gentyse nuo bet kokių tolesnių kryžiuočių pretenzijų1.
Be abejonės, po to, kai dešiniojoje Bugo pakrantėje įtvirtintose vietose stovėjo rusų įgulos ir iš savo pusės pradėjo spausti kryžiuočiai, jotvingiai vėl pasidavė Kjujavijos kunigaikščio Kazimiero globai, nes tais pačiais 1256 metais šis kunigaikštis gavo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Rusai laimėjo tik tiek, kad savo ginklais nubaidė jotvingius toli nuo savo sienų, daugybė jų susitelkė prie Bugo. 330 Be abejonės, po to, kai dešiniojoje Bugo pakrantėje įtvirtintose vietose stovėjo rusų įgulos ir iš savo pusės pradėjo spausti kryžiuočiai, jotvingiai vėl pasidavė Kjujavijos kunigaikščio Kazimiero globai, nes tais pačiais 1256 metais šis kunigaikštis gavo popiežiaus bulę, kuri leido priimti globon ir apsaugon pagoniškas gentis, ¡gera valia pageidavusias krikštytis, ypač jotvingius2 3. Voluinės kronikoje5 apie 1251 metus (tikriausiai 1256.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 3 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 4 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |