Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar matą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per kūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž gantu, Juozapas.
Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sarmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Perkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaižgantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušlaviu.
T. Narbuto korespondencijoje ne kartą teko rasti užuominų, jog Juozapas Zavadskis buvo nepatenkintas ir įžeistas dėl to, kad autorius savo „Istoriją“ atidavė ne jam, bet A. Marcinovskiui.
„Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“, iš pradžių redaguotas Leono Rogalskio, o vėliau — Ignoto Sidlovskio, buvo vienas iš stambiausių ir solidžiausių to meto intelektualinės pakraipos leidinių. Recenzija, ir tokia nepalanki, buvo rimtas pavojaus ženklas. Reikia manyti, jog ji sukėlė labai neigiamas emocijas tiek LTI autoriui, tiek jos leidėjui.