Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris karaliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į valdžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasiliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų.
— • — 132 ## Puslapis 149 Il KNYGA noma ilgesnį laiką išsilaikyti tyčia apleistose apylinkėse, kur negautų jokio maisto, pamanė saugiausia būsiant pradėti atsitraukimą nuo Vilniaus ir karo veiksmus vėl perkelti į Nemuno pakrantes. Šitą supratęs Olesnickis surengia drąsų išpuolį ir su visa įgula netikėtai užgriūna vokiečius, suduoda jiems skaudų smūgį. Tos naujos nesėkmės susilpninti kryžiuočiai nutraukia jau kažkelintą Vilniaus apgultį ir likusias pajėgas nukreipia į trijų pilių prie Kauno statybą bei stiprinimą, kad, Vytautui ten įkurdinus savo įgulas, lengviau būtų šalininkams tolydžio daryti įtaką, o didįjį kunigaikštį Skirgailą laikyti nuolatinėje baimėje.
Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris karaliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į valdžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasiliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų.
Šitą supratęs Olesnickis surengia drąsų išpuolį ir su visa įgula netikėtai užgriūna vokiečius, suduoda jiems skaudų smūgį. Tos naujos nesėkmės susilpninti kryžiuočiai nutraukia jau kažkelintą Vilniaus apgultį ir likusias pajėgas nukreipia į trijų pilių prie Kauno statybą bei stiprinimą, kad, Vytautui ten įkurdinus savo įgulas, lengviau būtų šalininkams tolydžio daryti įtaką, o didįjį kunigaikštį Skirgailą laikyti nuolatinėje baimėje. Buvo tai jau paskutinė sostinės apsiaustis šio valdovo nelemto viešpatavimo Lietuvoje laikais.
Tačiau Moskoževskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėdamas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui Vilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė Jonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgulas37. Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais užglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus.
Nors Skirgaila ir turėjo krašte vyriausią valdžią, bet karinę turėjo dalintis su Maskoževskiu. Po jo 1390 m. tą vietą užėmė Jonas Olesnickis. Ir jis čia pasirodė pirmiausia, kaip kariuomenės vadas^1 ).
Tačiau Moskoževskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėdamas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui Vilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė Jonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgulas37. Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais užglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus.