Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
4 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Andrius Katavičius, didysis Lietuvos raštininkas, kovo 31 d. - 1666 neteisėtai gauna privilegiją Vilniaus vaitystei, bet ją Jonas Kazimieras panaikina sausio 15 d. dekretu - 1667 15.
Patikrinti teiginiai
Jonas Kazimieras 1667 m. sausio 15 d. dekretu panaikino Andriaus Katavičiaus neteisėtai gautą Vilniaus vaitystės privilegiją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Andrius Katavičius, didysis Lietuvos\nraštininkas, kovo 31 d. - 1666\nneteisėtai gauna privilegiją Vilniaus vaitystei,\nbet ją Jonas Kazimieras panaikina sausio 15 d. \ndekretu - 1667\n15.
Narbutas rašė, kad valdant Jonui Kazimierui į Lietuvą persikėlė rusų sentikiai, nepritarę patriarcho Nikono Biblijos ir liturgijos pataisoms.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Nuo\namžių sektantus vadina raskolnikais, tai yra atskalūnais. Pas\nmus, valdant Jonui Kazimierui, atsirado rusų sentikių sekta iš\ntų popų, kurie nenorėjo priimti Biblijos ir liturgijos, Maskvos\npatriarcho Nikono pataisytos; persekiojami tėvynėje, jie visu\nbūriu persikėlė į Lietuvą. Bet dar prieš XVII amžių, kaip gali\nma spėti iš Kulčinskio duomenų', pas mus buvo nemažai įvai\nrių rusų sektantų.
Yra išlikusios 1576 m. Stepono Batoro, 1633 m. Vladislovo Vazos ir 1649 m. Jono Kazimiero, taip pat vėlesnių Abiejų Tautų Respublikos valdovų Kauno miesto konfirmacinės privilegijos.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Yra išlikusios 1576 m. Stepono Batoro, 1633 m. Vladislovo Vazos ir 1649 m. Jono Kazimiero, taip pat vėlesnių Abiejų Tautų Respublikos valdovų Kauno miesto konfirmacinės privilegijos.
1655 m. Jonas Kazimieras nusprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui prisiekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Tai įvyko tik pačioje kalbamo laikotarpio pabaigoje. 1655 m. Jonas Kazimieras nu- sprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui pri- siekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais, bet miesto teise dar nesi- naudoja, neturi būti draudžiama prisiekti miestui ir tapti miestiečiais, tačiau naujai atvykstančius ar atvyksiančius liuteronus į Kauno miestą priimti draudžiama; kad leidžiama rinkti į magistratą 6 liuteronus: 3 tarėjus ir 3 suolininkus.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 2 | 2 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |