asmuo

Jonas Kazimieras

4 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Jonas Kazimieras 1667 m. sausio 15 d. dekretu panaikino Andriaus Katavičiaus neteisėtai gautą Vilniaus vaitystės privilegiją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 317

Andrius Katavičius, didysis Lietuvos\nraštininkas, kovo 31 d. - 1666\nneteisėtai gauna privilegiją Vilniaus vaitystei,\nbet ją Jonas Kazimieras panaikina sausio 15 d. \ndekretu - 1667\n15.

t-002vidutinis

Narbutas rašė, kad valdant Jonui Kazimierui į Lietuvą persikėlė rusų sentikiai, nepritarę patriarcho Nikono Biblijos ir liturgijos pataisoms.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 398

Nuo\namžių sektantus vadina raskolnikais, tai yra atskalūnais. Pas\nmus, valdant Jonui Kazimierui, atsirado rusų sentikių sekta iš\ntų popų, kurie nenorėjo priimti Biblijos ir liturgijos, Maskvos\npatriarcho Nikono pataisytos; persekiojami tėvynėje, jie visu\nbūriu persikėlė į Lietuvą. Bet dar prieš XVII amžių, kaip gali\nma spėti iš Kulčinskio duomenų', pas mus buvo nemažai įvai\nrių rusų sektantų.

t-003vidutinis

Yra išlikusios 1576 m. Stepono Batoro, 1633 m. Vladislovo Vazos ir 1649 m. Jono Kazimiero, taip pat vėlesnių Abiejų Tautų Respublikos valdovų Kauno miesto konfirmacinės privilegijos.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 144

Yra išlikusios 1576 m. Stepono Batoro, 1633 m. Vladislovo Vazos ir 1649 m. Jono Kazimiero, taip pat vėlesnių Abiejų Tautų Respublikos valdovų Kauno miesto konfirmacinės privilegijos.

t-004vidutinis

1655 m. Jonas Kazimieras nusprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui prisiekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais.

PDF 334

Tai įvyko tik pačioje kalbamo laikotarpio pabaigoje. 1655 m. Jonas Kazimieras nu- sprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui pri- siekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais, bet miesto teise dar nesi- naudoja, neturi būti draudžiama prisiekti miestui ir tapti miestiečiais, tačiau naujai atvykstančius ar atvyksiančius liuteronus į Kauno miestą priimti draudžiama; kad leidžiama rinkti į magistratą 6 liuteronus: 3 tarėjus ir 3 suolininkus.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

patarimo, nes abejoję, ar tie žmonės tikri krikščionys, ar ne; jis jiems atsakęs, kad krikštyti antrą kartą nedera, kad pakan ka juos išmokyti tikrojo tikėjimo, išpažįstamo Romos bažny čioje. Jeronimą sudegino gyvą Konstancoje 1416 metais bir želio 21 dieną2. Tuometinės Lietuvos bažnyčios būklė ir smulkesnė jos is torija Konstancos susirinkimo tėvams šiaip nebuvo nežinoma, nes Vladislovas Jogaila pasiuntiniu į tą susirinkimą specialiai nusiuntė dominikoną, pramintą Teodoru Lenku (Theodoras Polonus), kad jis išdėstytų skundus prieš kryžiuočius, savo žiau rumais atgrasančius lietuvius veiksmingai priimti šventąjį ti kėjimą.