Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Asmuo

Jonas Basanavičius

5 teiginiai5 įrašai3 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Jonas Basanavičius (1851 m. lapkričio 23 d., Ožkabaliuose, Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Jonas Basanavičius – lietuvių kultūros ir tautinio judėjimo veikėjas, tapęs pirmuoju lietuviško mėnraščio „Aušra“ redaktoriumi. 1883 m. Rytprūsiuose pradėtas leisti leidinys buvo skirtas Didžiajai Lietuvai ir tapo svarbiu lietuviškos spaudos reiškiniu, o Basanavičiaus redaktoriaus vaidmuo siejosi su jo domėjimusi indoeuropiečių bei baltų senove ir lietuvių kultūra. 1914 m. liepą Vilniuje jis kartu su Stasiu Šilingu ir Donatu Malinausku surašė Gintarinę deklaraciją, kurioje išdėstytas siekis sujungti Didžiąją ir Mažąją Lietuvą bei siekti Lietuvos autonomijos Rusijos imperijoje. Basanavičius taip pat reagavo į lenkiškos spaudos atsiliepimus: parašė straipsnį „Polaki v Litvie“, išspausdintą leidinio „Nov. Vrēmia“ feljetone. 1897 m. jis į lietuvių kalbą išvertė ir išleido „Grovo Kyburgo kelionę“, taip papildydamas savo kultūrinę veiklą leidybiniais darbais.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

PrahaUžnemunėJonas Basanavičius

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Pirmasis lietuviško mėnraščio „Aušra“ redaktorius
  • Lietuvių mokslo draugijos pirmininkas
  • 1883 m.; tuomet Prahoje gyvenęs Jonas Basanavičius buvo pirmasis Rytprūsiuose pradėto leisti leidinio redaktorius.
  • Šaltinyje nurodoma kaip jo pareiga Lietuvių mokslo draugijoje; cituojamas laikotarpis siejamas su 1912 m. Vilniuje vykusiu draugijos suvažiavimu.
Istorinė reikšmė
  • Lietuvių visuomenės laikytas tautos patriarchu
  • Šaltinio autorių vertinimas, nurodytas kalbant apie laikotarpį, kai Jonas Basanavičius buvo Lietuvių mokslo draugijos pirmininkas.
Gebėjimai
  • Vertė į lietuvių kalbą
  • 1897 m. išvertė į lietuvių kalbą ir išleido „Grovo Kyburgo kelionę“.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Jonas Basanavičius buvo pirmasis 1883 m. Rytprūsiuose pradėto leisti lietuviško mėnraščio „Aušra“ redaktorius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927).
t-002vidutinis

Jonas Basanavičius buvo Lietuvių mokslo draugijos pirmininkas ir jau tuo laikotarpiu lietuvių visuomenės laikytas tautos patriarchu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius. Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius ir Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimo dalyviai Vilniuje 1912 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, dr. Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė-Žmona ir kt. (A. Jurašaičio nuotrauka)
t-003vidutinis

1914 m. liepą Vilniuje Jonas Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė Gintarinę deklaraciją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kai 1914 m. liepą Vilniuje J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų Prūsiją), kad tokia Lietuva norėtų gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje), rusai nutylėjo.
t-004vidutinis

Dr. Basanavičius, susipažinęs su lenkiškų laikraščių atsiliepimais, parašė straipsnį „Polaki v Litvie“, išspausdintą „Nov. Vrēmia“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lenkai Lietuvoje Dr. J. Basanavičius

Rašančiam šituos żodżius gaila buvo neturint parankiui augščiau pam inētų Basanavičiaus straipsnių, kurie, kaipo dokumentai atsigaivinančios lietuviškos m ansties, rasi, użsipelnytų, idant ir lietuviškoj kalboje apgarsinti taptų, nes iš jų matoma butų, kaip tuom et, dar tik prasidedant tautiškam jam musų krutējimui, żiurēta ant tulų prietikių terp musų ir lenkų tautos. Dr. Basanavičius, susipażinęs su tais balsais, kurie, iš prieżasties jo straipsnių, lenkiškuose laikraščiuose buvo apsireiškę, atsakyman parašē ilgoką artikulą: „Polaki v L itvie” , kurį „N ov. V rēm ia” feuilletone n-rio 2634 atspaudino.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyveno:
Praha
gimė:
Užnemunė
Jonas Basanavičius gyveno:
Praha

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—33
Lenkai Lietuvoje Dr. J. Basanavičius—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—11