Narbutas rašo, kad Johanas Foigtas vyriausiųjų žynių legendą laikė tuščiagarbio vienuolio išmone, bet šį priekaištą perėmė iš Hartknocho. Narbutas rašo, kad Johanas Foigtas, remdamasis prūsų apskaitos knygomis, nurodė 1770 m. Semboje surinktą didelį gintaro kiekį. Pasak Narbuto, Reinchardo teiginys apie Stavaniją rėmėsi Johanu Foigtu ir vietovardžiais Stabinas bei Staviškės.
Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legenda apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vienuolio išmonė... Sis vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas yra paimtas iš Hartknocho14, bet jis pareiškė tai nepateikdamas argumentų, vien kaip savo paties abejonę.
Sis didelis gintaro kiekis nėra perdėtas, nes -senovėje jo daugybė galėjo pranokti bet kokią šiandienę fantaziją. Ponas Foigtas, patvirtindamas tą patį, nurodo pavyzdį iš prūsų apskaitos knygų, kad 1770 metais Semboje surinkta daugiau kaip 411 laivo statinių, arba 65 760 svarų karališko svorio, gintaro2. Bet neaišku, ar tas romėnų riteris buvęs pačiose kasyklose, ar rašytojai tik teigia, kad tai įvykę Germanijoje arba kairiojoje Vyslos pakrantėje; ten galėjęs valdyti koks nors gotų, prekiavusių tiesiai -iš kasyklų gaunamu gintaru, karalius.
Tačiau vokiečių senovės tyrinėtojai prirašė nemažai darbų, kurių daugelis tiesiog juokingi, o kiti visiškai nereikšmingi. Naujausias yra Reinchardo teigimas, paremtas pono Foigto1 2; pasak jo, Stavanija buvusi į pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai, nes ten yra vietovardžių Stabinas, Staviškės. Tai bent etimologinių išvadų pagrindas!
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kompiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphagenu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug laiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o antra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname vėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiaurės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos, j Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, įsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
333 ## Puslapis 344 * * * III priedas A p ie d in g u s į Vitiem dijos k ra štą Ištrauka iš Foigto (Gesch. Preuss. B. I. S. 677) Tai, kad Aistmarės1 gerokai išplėtė savo plotą, ypač į rytus, ir ten, kur šiandien tarp senos Baigos pilies ir Piliavos miesto viską dengia marių vandenys, ankstesniais laikais buvo gyvenama sausuma, jokiais požiūriais nėra naujas teiginys.
Salavija Vienuolikta Prūsijos provincija buvo Salavija, Schalaueri. Jos sienas pažymėti yra labai sunku. Kadangi senais pagonių laikais ji nebuvo žinoma šiuo pavadinimu, bet, kaip mano ponas Foigtas, buvęs kitas Lietuvos kraštas, t. y. Pusnė.
Ragainė Hartknocho išleistame Dusburgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p. III. C. 178). Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.