Narbutas rašo, kad Johanas Foigtas vyriausiųjų žynių legendą laikė tuščiagarbio vienuolio išmone, bet šį priekaištą perėmė iš Hartknocho.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 433
Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legen\nda apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vie\nnuolio išmonė... Sis vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas yra\npaimtas iš Hartknocho14, bet jis pareiškė tai nepateikdamas\nargumentų, vien kaip savo paties abejonę.
Narbutas rašo, kad Johanas Foigtas, remdamasis prūsų apskaitos knygomis, nurodė 1770 m. Semboje surinktą didelį gintaro kiekį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 175
Sis didelis gintaro kiekis nėra perdėtas, nes -senovėje jo daugybė galėjo pranokti bet kokią šiandienę fantaziją. Ponas Foigtas, patvirtindamas tą patį, nurodo pavyzdį iš prūsų apskaitos knygų, kad 1770 metais Sem boje surinkta daugiau kaip 411 laivo statinių, arba 65 760 svarų karališko svorio, gintaro2. Bet neaišku, ar tas ro mėnų riteris buvęs pačiose kasyklose, ar rašytojai tik tei gia, kad tai įvykę Germanijoje arba kairiojoje Vyslos pa krantėje; ten galėjęs valdyti koks nors gotų, prekiavusių tiesiai -iš kasyklų gaunamu gintaru, karalius.
Pasak Narbuto, Reinchardo teiginys apie Stavaniją rėmėsi Johanu Foigtu ir vietovardžiais Stabinas bei Staviškės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 273
Tačiau vokiečių senovės tyrinėtojai prira\nšė nemažai darbų, kurių daugelis tiesiog juokingi, o kiti\nvisiškai nereikšmingi. Naujausias yra Reinchardo teigi\nmas, paremtas pono Foigto1 2; pasak jo, Stavanija buvusi\nį pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai,\nnes ten yra vietovardžių Stabinas, Staviškės. Tai bent\netimologinių išvadų pagrindas!
Narbutas vertina, kad Johanas Foigtas, svarstydamas skirių ir hirių gentis, pateko į keblią padėtį ir darė netaiklias išvadas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 275
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
III priede Narbutas pateikė Johano Foigto ištrauką apie dingusį Vitiemdijos kraštą ir Aistmarių ploto išsiplėtimą į rytus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 344
333\n\n## Puslapis 344\n\n* * *\nIII priedas\nA p ie d in g u s į\nVitiem dijos k ra štą\nIštrauka iš Foigto\n(Gesch. Preuss. B. I. S. 677)\nTai,\nkad\nAistmarės1\ngerokai\nišplėtė savo\nplotą,\nypač į rytus, ir ten, kur šiandien tarp senos Baigos pilies\nir Piliavos miesto viską dengia marių vandenys, anks\ntesniais laikais buvo gyvenama sausuma, jokiais požiūriais\nnėra naujas teiginys.
Pasak Narbuto, Johanas Foigtas manė, kad Salavija senais pagonių laikais buvo kitas Lietuvos kraštas, vadintas Pusne.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369
Salavija\nVienuolikta Prūsijos provincija buvo Salavija, Scha-\nlaueri. Jos sienas pažymėti yra labai sunku. Kadangi se\nnais pagonių laikais ji nebuvo žinoma šiuo pavadinimu,\nbet, kaip mano ponas Foigtas, buvęs kitas Lietuvos kraš\ntas, t. y. Pusnė.
Narbutas vertino, kad Johano Foigto tyrimas dėl aptariamos tvirtovės lokalizacijos prie Ząsupėnų buvo kiek klaidingas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369
Ragainė Hartknocho išleistame Dus- burgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p. III. C. 178). Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphagenu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 275
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Iš dalies tai buvo pono Foigto studijos apie senovės Sambijos vitingus (Geschichte der Eidechsen Gesellschaft in Preussen.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 346
Iš dalies tai buvo pono Foigto studijos apie senovės Sambijos vi- tingus (Geschichte der Eidechsen Gesellschaft in Preus- sen. S. 206—208) teiginiai; tačiau ten nepakako vietos viską plačiai išdėstyti, ir tik vienas dokumentas su pra dingusios žemės dydžio aprašymu sudarė svarbiausio įrodymo pagrindą. Čia plačiau panagrinėsime tuos tei ginius.
Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369
Ragainė Hartknocho išleistame Dus- burgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p. III. C. 178). Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.
Johanas Foigtas buvo prie Šyšos upės, kuri kita dos turėjo būti vadinama Cyse arba Sussa.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369-370
Gar siausia šios provincijos tvirtovė buvo Sasava, stovėjusi kažkokios upės pakrantėje, bet tai tiksliai nenustatyta. Pretorijus teigia, kad ji buvo prie Šyšos upės, kuri kita dos turėjo būti vadinama Cyse arba Sussa. Bet panašiau į tiesą tai, kad ji buvo tarp Eimenio ir Ząsupės upelių, į pietryčius nuo Kraupiškių kaimo, netoli Įsros upės, kur esama tvirtovės pėdsakų ant kalno prie Ząsupėnų kaimo; tai labiau primena šį pavadinimą, nors ši vieta, mūsų nuomone, priklauso Nadruvai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
būti tariama Mergo; Henenbergerio Ronis yra Romais - visiš kai lietuviškas vardas; Bollojsus atsispindi pas mus pačius Lie tuvoje daugelyje vietovardžių - Balčiai (Bolcie), Baltininkai (Bolcieniki), Balaičiai (Bolojcie). Pagaliau kritikas, norėdamas visiškai sugriauti vyriausiųjų žynių sąrašą, sako, kad Jaygello, Jargallo, Pomoloys esą aiškiai lietuviški vardai. O kas gi buvo anų amžių prūsai, jei ne lietuviai, ar jie nebuvo vienos su Lie tuva kilties ir vienos genties broliai?
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom piliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- nu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, net mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia prasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug laiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant ra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname vėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau rės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos, j Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, įsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
Susietas teiginys: t-010
Susieti teiginiai: t-010
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
342 ## Puslapis 353 *■ * * IV priedas S e n o v ė s P rū sijo s g e o g r a fija Ištrauka iš Foigto (Gesch. Preuss. B. I. S. 476—510) Nors aprašėme atskiras senovės Prūsijos provincijas, tačiau, kadangi puikus šios tautos istorijos išmanymas padeda geriau pažinti tautos istoriją, ne pro šalį bus pa teikti čia geografinius, statistinius ir istorinius visų pro vincijų aprašymus, kai jas XIII amžiaus pradžioje rado kryžiuočiai, bent tam, kad supažindintume mūsų skaity tojus su tomis žiniomis, kurias surinko mokslininkas is torikas ponas Foigtas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Salavija Vienuolikta Prūsijos provincija buvo Salavija, Scha- laueri. Jos sienas pažymėti yra labai sunku. Kadangi se nais pagonių laikais ji nebuvo žinoma šiuo pavadinimu, bet, kaip mano ponas Foigtas, buvęs kitas Lietuvos kraš tas, t. y. Pusnė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
432 ## Puslapis 432 tinių lobį ir ne bet kokiais motyvais sugundomas pataikauti net tiems, kurių valdomas gyveno ir kurių paramos sulauk davo. Pasvėrę visa tai ir tas pačias smulkmenas, kuriomis Gru- nau ne kartą pagelbėjo rūsčiai jį kritikavusiam ponui Foigtui, taip pat turėdami omenyje kronikininkams būdingus trūku mus, negalime neginti Grunau15. Žinią apie vyriausiuosius žy nius jis, be abejo, paėmė iš vyskupo Kristijono kronikos, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad anoje kronikoje to nebuvo, ka dangi numylėtinis Lukas Davidas būtų iš jos paėmęs tą patį.