Narbutas rašo, kad Johanas Foigtas vyriausiųjų žynių legendą laikė tuščiagarbio vienuolio išmone, bet šį priekaištą perėmė iš Hartknocho. Narbutas rašo, kad Johanas Foigtas, remdamasis prūsų apskaitos knygomis, nurodė 1770 m. Semboje surinktą didelį gintaro kiekį. Pasak Narbuto, Reinchardo teiginys apie Stavaniją rėmėsi Johanu Foigtu ir vietovardžiais Stabinas bei Staviškės.
Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legen\nda apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vie\nnuolio išmonė... Sis vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas yra\npaimtas iš Hartknocho14, bet jis pareiškė tai nepateikdamas\nargumentų, vien kaip savo paties abejonę.
Sis didelis gintaro kiekis nėra perdėtas, nes -senovėje jo daugybė galėjo pranokti bet kokią šiandienę fantaziją. Ponas Foigtas, patvirtindamas tą patį, nurodo pavyzdį iš prūsų apskaitos knygų, kad 1770 metais Sem boje surinkta daugiau kaip 411 laivo statinių, arba 65 760 svarų karališko svorio, gintaro2. Bet neaišku, ar tas ro mėnų riteris buvęs pačiose kasyklose, ar rašytojai tik tei gia, kad tai įvykę Germanijoje arba kairiojoje Vyslos pa krantėje; ten galėjęs valdyti koks nors gotų, prekiavusių tiesiai -iš kasyklų gaunamu gintaru, karalius.
Tačiau vokiečių senovės tyrinėtojai prira\nšė nemažai darbų, kurių daugelis tiesiog juokingi, o kiti\nvisiškai nereikšmingi. Naujausias yra Reinchardo teigi\nmas, paremtas pono Foigto1 2; pasak jo, Stavanija buvusi\nį pietus nuo Galindos ir Sūduvos ir priklausė Lenkijai,\nnes ten yra vietovardžių Stabinas, Staviškės. Tai bent\netimologinių išvadų pagrindas!
Senovės tyrinėtojai, pradedant Plinijaus kom\npiliacijomis ir baigiant nuodugniai mąstančiu Uphage- \nnu, pasiklysta tarp prielaidų apie skiriu ir hirių gentis, \nnet mokytasis ponas Foigtas patenka į keblią padėtį šia \nprasme ir daro visiškai netaiklias išvadas2. Pernelyg daug \nlaiko reikėtų tam, kad paneigtume visas hipotezes, o ant\nra vertus, tektų kartoti tai, ką jau rašėme arba ketiname \nvėliau parašyti. Skiriu kraštas turėjo tokias ribas: iš šiau\nrės ir rytų jos ėjo Nemuno upe, pradedant nuo tos vietos,\nj Lydos apskrityje, Rodūnios parapijoje, buvo skiriu gyvenvietė, \nįsikūrusi Bartėnų seniūnijoje.
333\n\n## Puslapis 344\n\n* * *\nIII priedas\nA p ie d in g u s į\nVitiem dijos k ra štą\nIštrauka iš Foigto\n(Gesch. Preuss. B. I. S. 677)\nTai,\nkad\nAistmarės1\ngerokai\nišplėtė savo\nplotą,\nypač į rytus, ir ten, kur šiandien tarp senos Baigos pilies\nir Piliavos miesto viską dengia marių vandenys, anks\ntesniais laikais buvo gyvenama sausuma, jokiais požiūriais\nnėra naujas teiginys.
Salavija\nVienuolikta Prūsijos provincija buvo Salavija, Scha-\nlaueri. Jos sienas pažymėti yra labai sunku. Kadangi se\nnais pagonių laikais ji nebuvo žinoma šiuo pavadinimu,\nbet, kaip mano ponas Foigtas, buvęs kitas Lietuvos kraš\ntas, t. y. Pusnė.