Gotfridas Hohenlohė

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tais pačiais metais Prūsijos žemėje lankėsi brolis Gotfridas Hohenlohė, Teutonų ordino didysis magistras, pasiuntęs Livonijos žemės broliams į pagalbą brolį Bertoldą Briuhaveną, Karaliaučiaus komtūrą, su daugybe brolių ir ginklanešių. Šie, susijungę su Livonijos brolių kariuomene šventų Petro bei Povilo, apaštalų, dieną (birželio 29), nukovė per 4 tūkstančius Rygos miestiečių ir lietuvių, kurie tuo metu buvo apsupę 549 Goliubo pilis prie Drevantos, į šiaurės rytus nuo Torunės (SZCh, p.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolio Gotfrido, didžiojo magistro, atvykimą, apie tai, kaip jis atsisakė savo pareigų, o buvo išrinktas brolis Zigfridas iš Foichtvangeno 1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją ir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai sugalvojo vėl jas eiti. Jam atsisakius šios pareigybės, netrukus ten pat buvo išrinktas didžiuoju magistru brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, kuris ir iškeliavo į Veneciją, į vyriausiąją [Ordino] būstinę.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolį Gotfridą iš Hohenlohės, Teutonų namų ordino didįjį magistrą 1297 viešpaties metais brolis Gotfridas iš Hohenlohės buvo išrinktas Teutonų namų ordino didžiuoju magistru ir vadovavo 13 metų. Vis dėlto jis nėra priskaitomas prie kitų magistrų, nes 13 metais atsisakė savo pareigybės ir vėl lengvapėdiškai jos ėmėsi. 85.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolį Gotfridą iš Hohenlohės, Teutonų namų ordino didįjį magistrą 1297 viešpaties metais brolis Gotfridas iš Hohenlohės buvo išrinktas Teutonų namų ordino didžiuoju magistru ir vadovavo 13 metų. Vis dėlto jis nėra priskaitomas prie kitų magistrų, nes 13 metais atsisakė savo pareigybės ir vėl lengvapėdiškai jos ėmėsi. 85.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Moteris, tiek kartų ir taip smarkiai bauginama siaubingų bildesių, daugel sykių gąsdinama stebuklingų balsų, nebeturėjo jėgų ilgiau priešintis šventam vyro sumanymui, todėl ir nusileido, duodama jam valią stoti į bet kurį vienuolyną. Šitaip atgavęs laisvę, jis, atvykęs į Prūsijos kraštą, davė įžadus Teutonų ordinui; kaip anksčiau, būdamas pasauliečiu, pranoko savo bendrus piktadarybėmis, taip dabar, būdamas vienuolyne, pralenkė kitus brolius dorybėmis. Vieną kartą, sunkios negalės kamuojamas, jis išvydo žydą ir krikščionį, apsivilkusius begardų drabužiais, vienas stovėjo dešinėje, kitas — kairėje, jiedu ginčijosi dėl tikėjimo tiesų, ir žydas, nuginčijęs krikščionį, tarė: „Henrikai, dabar girdėjai, kad tavo tikėjimas negali tavęs išganyti, tad išpažink žydų tikėjimą“.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Didysis magistras Gotfridas Hohenlohė, penkiasdešimčia kryžiuočių riterių vedinas, nuskubėjo iš Vokietijos į Prūsiją.