Dusburgietis teigia, kad be to, maršalu pasiuntė brolį Ditrichą iš Bernheimo, o į pagalbininkus jam paskyrė brolį Konradą iš Tuteleno, buvusį šventosios Elžbietos kamerarijų, brolį Henriką iš Berkos iš Tiuringijos ir brolį Henriką iš Ceico iš Vitchendorfo kaimo su ginklanešiais ir. Dusburgietis teigia, kad vienas jų, būtent brolis Ditrichas iš Bernheimo, buvęs maršalas ir narsus vyras (jo krūtinėje plakė Ulikso širdis, o ranka buvo ne silpnesnė nei Hektoro), bei dar keturi broliai ir dvidešimt keturi ginklanešiai naktį (1242 gruodžio 3), šventos mergelės bei. Dusburgietis teigia, kad po to brolis Ditrichas, palikęs pilies saugoti kuriuos ne kuriuos brolius ir ginklanešius, patraukė su kitais atgal ir nugabeno šias šventas relikvijas į Kulmą.
kad jos relikvijas nusineštumėte į Prūsijos žemę, o ten jas užlaikytumėte didesnėje pagarboje nei čia“. Po to brolis Ditrichas, palikęs pilies saugoti kuriuos ne kuriuos brolius ir ginklanešius, patraukė su kitais atgal ir nugabeno šias šventas relikvijas į Kulmą. Ten dvasininkai ir tikintieji, su didelėmis iškilmėmis jas pasitikę, nunešė į bažnyčią ir padėjo prie senosios pilies, kur po šiai dienai jos ilsisi apsuptos nuolatinės pagarbos dėl dažnų stebuklų, kuriuos per ją daro viešpats.
Be to, maršalu\npasiuntė brolį Ditrichą iš Bernheimo, o į pagalbininkus jam paskyrė brolį Konradą iš\nTuteleno, buvusį šventosios Elžbietos kamerarijų, brolį Henriką iš Berkos iš Tiuringijos\nir brolį Henriką iš Ceico iš Vitchendorfo kaimo su ginklanešiais ir daugybe žirgų.
Apie tai sužinoję, Kulmo pilies broliai pasekė\njuos su 400 vyrų, ir, kai pusė netikėlių kariuomenės buvo perėjusi minėtąją pelkę, brolis\nDitrichas, buvęs maršalas, pasiūlė užpulti likusiąją jų dalį, tikindamas, kad ji būsianti\nišžudyta anksčiau, nei kiti suskubs grįžti jai į pagalbą. Šiam sumanymui pasipriešino\nbrolis Berlevinas, naujas maršalas; nors senesnieji broliai nenoromis tam pritarė, nes\njiems rodėsi, kad, anksčiau puldami, priverstų juos gintis, bet paklausė šio patarimo\nir, drąsiai užgriuvę jų priekinius būrius, bematant privertė bėgti.
Vienas jų, būtent\nbrolis Ditrichas iš Bernheimo, buvęs maršalas ir narsus vyras (jo krūtinėje plakė Ulikso\nširdis, o ranka buvo ne silpnesnė nei Hektoro), bei dar keturi broliai ir dvidešimt keturi\nginklanešiai naktį (1242 gruodžio 3), šventos mergelės bei kankinės Barboros išvakarėse,\npriėjo prie Sventopelko pilies Sartovicų272 ir, apstatę sienas kopėčiomis, slapta įsigavo\nį vidų ir ten surado penkiasdešimt vyrų, paliktų jos saugoti; šių būta stiprių ir įgudusių\nkovoti, tačiau broliai drauge su dvidešimt keturiais ginklanešiais juos drąsiai užpuolė.\nUžpultieji narsiai priešinosi, gindami pilį.
Jį\npasitiko brolis Ditrichas, maršalas, su nedidele kariuomene; pasitikėdamas gailestingumu\ndievo, kuriam lengva susidoroti ir su keliais kariais, ir su didele kariauna, 1243 stojo\nį kovą ir kirto jiems stiprų smūgį. Paklojęs devynis šimtus vyrų, kitus privertė bėgti;\nbe kito grobio, kurio buvo labai daug, paėmė keturis šimtus priešo arklių. Sumuštas\nkunigaikštis su būreliu kitų vyrų taip slaptai sugrįžo pas savo karius, paliktus siausti pilies,\nkad apsuptieji nė negalėjo suprasti, kuo baigėsi mūšis.
Galop jo nedorybė užrūstino\ndievą, kai, pasiėmęs didesnę savo kariuomenės dalį, o kitą palikęs kamuoti apsiaustimi\npilį, nakties metu slaptai perėjo ledu Vyslą ir daugelyje vietų apiplėšė Kulmo žemę. Jį\npasitiko brolis Ditrichas, maršalas, su nedidele kariuomene; pasitikėdamas gailestingumu\ndievo, kuriam lengva susidoroti ir su keliais kariais, ir su didele kariauna, 1243 stojo\nį kovą ir kirto jiems stiprų smūgį. Paklojęs devynis šimtus vyrų, kitus privertė bėgti;\nbe kito grobio, kurio buvo labai daug, paėmė keturis šimtus priešo arklių.