Prie Renzeno pelkės Ditrichas iš Bernheimo siūlė pulti tą priešo kariuomenės dalį, kuri dar nebuvo perėjusi pelkės.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 89
Apie tai sužinoję, Kulmo pilies broliai pasekė\njuos su 400 vyrų, ir, kai pusė netikėlių kariuomenės buvo perėjusi minėtąją pelkę, brolis\nDitrichas, buvęs maršalas, pasiūlė užpulti likusiąją jų dalį, tikindamas, kad ji būsianti\nišžudyta anksčiau, nei kiti suskubs grįžti jai į pagalbą. Šiam sumanymui pasipriešino\nbrolis Berlevinas, naujas maršalas; nors senesnieji broliai nenoromis tam pritarė, nes\njiems rodėsi, kad, anksčiau puldami, priverstų juos gintis, bet paklausė šio patarimo\nir, drąsiai užgriuvę jų priekinius būrius, bematant privertė bėgti.
Ditrichas iš Bernheimo, palikęs dalį brolių ir ginklanešių saugoti pilies, nugabeno šventas relikvijas į Kulmą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 87
kad jos relikvijas nusineštumėte į Prūsijos žemę, o ten jas užlaikytumėte didesnėje pagarboje nei čia“. Po to brolis Ditrichas, palikęs pilies saugoti kuriuos ne kuriuos brolius ir ginklanešius, patraukė su kitais atgal ir nugabeno šias šventas relikvijas į Kulmą. Ten dvasininkai ir tikintieji, su didelėmis iškilmėmis jas pasitikę, nunešė į bažnyčią ir padėjo prie senosios pilies, kur po šiai dienai jos ilsisi apsuptos nuolatinės pagarbos dėl dažnų stebuklų, kuriuos per ją daro viešpats.
1243 m. Ditrichas iš Bernheimo su nedidele kariuomene stojo į kovą, nukovė 900 priešų ir paėmė 400 arklių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 87
Jį\npasitiko brolis Ditrichas, maršalas, su nedidele kariuomene; pasitikėdamas gailestingumu\ndievo, kuriam lengva susidoroti ir su keliais kariais, ir su didele kariauna, 1243 stojo\nį kovą ir kirto jiems stiprų smūgį. Paklojęs devynis šimtus vyrų, kitus privertė bėgti;\nbe kito grobio, kurio buvo labai daug, paėmė keturis šimtus priešo arklių. Sumuštas\nkunigaikštis su būreliu kitų vyrų taip slaptai sugrįžo pas savo karius, paliktus siausti pilies,\nkad apsuptieji nė negalėjo suprasti, kuo baigėsi mūšis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 87
Galop jo nedorybė užrūstino\ndievą, kai, pasiėmęs didesnę savo kariuomenės dalį, o kitą palikęs kamuoti apsiaustimi\npilį, nakties metu slaptai perėjo ledu Vyslą ir daugelyje vietų apiplėšė Kulmo žemę. Jį\npasitiko brolis Ditrichas, maršalas, su nedidele kariuomene; pasitikėdamas gailestingumu\ndievo, kuriam lengva susidoroti ir su keliais kariais, ir su didele kariauna, 1243 stojo\nį kovą ir kirto jiems stiprų smūgį. Paklojęs devynis šimtus vyrų, kitus privertė bėgti;\nbe kito grobio, kurio buvo labai daug, paėmė keturis šimtus priešo arklių.
Hermanas iš Zalcos pasiuntė Ditrichą iš Bernheimo eiti maršalo pareigų į Prūsiją.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 50
Be to, maršalu\npasiuntė brolį Ditrichą iš Bernheimo, o į pagalbininkus jam paskyrė brolį Konradą iš\nTuteleno, buvusį šventosios Elžbietos kamerarijų, brolį Henriką iš Berkos iš Tiuringijos\nir brolį Henriką iš Ceico iš Vitchendorfo kaimo su ginklanešiais ir daugybe žirgų.
1242 m. gruodžio 3 d. Ditrichas iš Bernheimo su keturiais broliais ir 24 ginklanešiais slapta įsigavo į Sartovicų pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 86
Vienas jų, būtent\nbrolis Ditrichas iš Bernheimo, buvęs maršalas ir narsus vyras (jo krūtinėje plakė Ulikso\nširdis, o ranka buvo ne silpnesnė nei Hektoro), bei dar keturi broliai ir dvidešimt keturi\nginklanešiai naktį (1242 gruodžio 3), šventos mergelės bei kankinės Barboros išvakarėse,\npriėjo prie Sventopelko pilies Sartovicų272 ir, apstatę sienas kopėčiomis, slapta įsigavo\nį vidų ir ten surado penkiasdešimt vyrų, paliktų jos saugoti; šių būta stiprių ir įgudusių\nkovoti, tačiau broliai drauge su dvidešimt keturiais ginklanešiais juos drąsiai užpuolė.\nUžpultieji narsiai priešinosi, gindami pilį.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Štai dėl to broliai, šitai matydami ir dėl to būgštaudami, ryžosi verčiau žūti kovoje, nei regėti šitokias nelaimes, užgriuvusias jų tautą bei šventuosius. Vienas jų, būtent brolis Ditrichas iš Bernheimo, buvęs maršalas ir narsus vyras (jo krūtinėje plakė Ulikso širdis, o ranka buvo ne silpnesnė nei Hektoro), bei dar keturi broliai ir dvidešimt keturi ginklanešiai naktį (1242 gruodžio 3), šventos mergelės bei kankinės Barboros išvakarėse, priėjo prie Sventopelko pilies Sartovicų272 ir, apstatę sienas kopėčiomis, slapta įsigavo į vidų ir ten surado penkiasdešimt vyrų, paliktų jos saugoti; šių būta stiprių ir įgudusių kovoti, tačiau broliai drauge su dvidešimt keturiais ginklanešiais juos drąsiai užpuolė. Užpultieji narsiai priešinosi, gindami pilį.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Po to patraukė iki pelkės, vardu Renzenas279, kur naktį ilsėjosi. Apie tai sužinoję, Kulmo pilies broliai pasekė juos su 400 vyrų, ir, kai pusė netikėlių kariuomenės buvo perėjusi minėtąją pelkę, brolis Ditrichas, buvęs maršalas, pasiūlė užpulti likusiąją jų dalį, tikindamas, kad ji būsianti išžudyta anksčiau, nei kiti suskubs grįžti jai į pagalbą. Šiam sumanymui pasipriešino brolis Berlevinas, naujas maršalas; nors senesnieji broliai nenoromis tam pritarė, nes jiems rodėsi, kad, anksčiau puldami, priverstų juos gintis, bet paklausė šio patarimo ir, drąsiai užgriuvę jų priekinius būrius, bematant privertė bėgti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai ši pilis buvo pastatyta, minėtasis brolis Konradas nusiuntė žygūnus pas gerbiamą vyrą ir pamaldų brolį Hermaną iš Zalcos, Teutonų namų ordino didįjį magistrą, pranešdamas, kaip čia tvarkomas jam patikėtas reikalas, nuolankiai prašydamas ir maldaudamas, kad jam atsiųstų daugiau brolių bei ginklanešių (1230). Magistras, patenkindamas jo prašymą, atsiuntė jam brolį Hermaną, vadinamą Balku, magistro pareigoms eiti, jam sakydamas tuos pačius žodžius, kaip kitados viešpats Jozuei (Joz 1, 6 ir toliau): „Būk stiprus ir drąsus“, nes juk tu įvesi Izraelio sūnus, tai yra savo brolius, į žemę, kurią viešpats yra jiems pažadėjęs, ir „su tavimi bus dievas“. Be to, maršalu pasiuntė brolį Ditrichą iš Bernheimo, o į pagalbininkus jam paskyrė brolį Konradą iš Tuteleno, buvusį šventosios Elžbietos kamerarijų, brolį Henriką iš Berkos iš Tiuringijos ir brolį Henriką iš Ceico iš Vitchendorfo kaimo su ginklanešiais ir daugybe žirgų.