Dar apie tą patį Neilgai trukus po to, kai tas pats brolis Albertas su kitais broliais traukė prieš tikėjimo priešus, tą dieną, kai broliai bei kiti vienuoliai paprastai ima šventąją komuniją — mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus kūną, nutolo jis šiek tiek nuo kitų ir, susijaudinęs bei ašarodamas, pasakė: „O viešpatie Jėzau Kristau, jeigu dabar būčiau namie, priimčiau, sukalbėjęs daug maldų, tavo kūną“. Vos šitaip tarė, staiga pasirodė viešpaties kūnas pavidalu paplotėlio, kuris duodamas prie altoriaus, ir pakibo ore jam prie pat burnos. Sitai išvydęs, jis išsigando ir pasakė: „Viešpatie Jėzau Kristau, jeigu šis paplotėlis — tavo tikras kūnas, tegu jis įeina į mane“; kai atvėrė burną, paplotėlis įėjo, o jis jį priėmė, neapsakomai džiaugdamasis.
Dar apie tą patį Neilgai trukus po to, kai tas pats brolis Albertas su kitais broliais traukė prieš tikėjimo priešus, tą dieną, kai broliai bei kiti vienuoliai paprastai ima šventąją komuniją — mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus kūną, nutolo jis šiek tiek nuo kitų ir, susijaudinęs bei ašarodamas, pasakė: „O viešpatie Jėzau Kristau, jeigu dabar būčiau namie, priimčiau, sukalbėjęs daug maldų, tavo kūną“. Vos šitaip tarė, staiga pasirodė viešpaties kūnas pavidalu paplotėlio, kuris duodamas prie altoriaus, ir pakibo ore jam prie pat burnos. Sitai išvydęs, jis išsigando ir pasakė: „Viešpatie Jėzau Kristau, jeigu šis paplotėlis — tavo tikras kūnas, tegu jis įeina į mane“; kai atvėrė burną, paplotėlis įėjo, o jis jį priėmė, neapsakomai džiaugdamasis.
Dar apie tą patį Neilgai trukus po to, kai tas pats brolis Albertas su kitais broliais traukė prieš tikėjimo priešus, tą dieną, kai broliai bei kiti vienuoliai paprastai ima šventąją komuniją — mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus kūną, nutolo jis šiek tiek nuo kitų ir, susijaudinęs bei ašarodamas, pasakė: „O viešpatie Jėzau Kristau, jeigu dabar būčiau namie, priimčiau, sukalbėjęs daug maldų, tavo kūną“. Vos šitaip tarė, staiga pasirodė viešpaties kūnas pavidalu paplotėlio, kuris duodamas prie altoriaus, ir pakibo ore jam prie pat burnos. Sitai išvydęs, jis išsigando ir pasakė: „Viešpatie Jėzau Kristau, jeigu šis paplotėlis — tavo tikras kūnas, tegu jis įeina į mane“; kai atvėrė burną, paplotėlis įėjo, o jis jį priėmė, neapsakomai džiaugdamasis.
Karaliaučiaus pilyje nuo pat jos įkūrimo gyveno narsūs vyrai: broliai ir įgudę kariai.\nJie lenkė kitus, nes daugiau už juos pasninkavo, daugiau meldėsi, ilgiau naktimis\nbudėjo ir klūpojo bažnyčioje. Su jais kartu gyveno ir brolis Albertas iš Meiseno, šios\npilies komtūras526, dievui atsidavęs vyras, pagirtinai gyvenęs per visą savo gyvenimą.
Su jais kartu gyveno ir brolis Albertas iš Meiseno, šios\npilies komtūras526, dievui atsidavęs vyras, pagirtinai gyvenęs per visą savo gyvenimą.\nApie jį galima prirašyti nuostabių dalykų.
Kurį\nmetę jis kasdien kalbėjo tą maldą, pagarbiai tardamas žodžius, ir štai galop užgeso jame\nnuodėmės deglas ir paliovė jį kamavusios siaubingos pagundos.\n\n\n\n\n 231 (225).