Albertui iš Meiseno, žygiuojant su broliais prieš tikėjimo priešus, prie burnos pasirodė komunijos paplotėlis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 176
Dar apie tą patį Neilgai trukus po to, kai tas pats brolis Albertas su kitais broliais traukė prieš tikėjimo priešus, tą dieną, kai broliai bei kiti vienuoliai paprastai ima šventąją komuniją — mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus kūną, nutolo jis šiek tiek nuo kitų ir, susijaudinęs bei ašarodamas, pasakė: „O viešpatie Jėzau Kristau, jeigu dabar būčiau namie, priimčiau, sukalbėjęs daug maldų, tavo kūną“. Vos šitaip tarė, staiga pasirodė viešpaties kūnas pavidalu paplotėlio, kuris duodamas prie altoriaus, ir pakibo ore jam prie pat burnos. Sitai išvydęs, jis išsigando ir pasakė: „Viešpatie Jėzau Kristau, jeigu šis paplotėlis — tavo tikras kūnas, tegu jis įeina į mane“; kai atvėrė burną, paplotėlis įėjo, o jis jį priėmė, neapsakomai džiaugdamasis.
Albertas iš Meiseno, traukdamas su broliais prieš tikėjimo priešus, pasitraukė nuo kitų ir meldėsi dėl Kristaus kūno priėmimo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 176
Dar apie tą patį Neilgai trukus po to, kai tas pats brolis Albertas su kitais broliais traukė prieš tikėjimo priešus, tą dieną, kai broliai bei kiti vienuoliai paprastai ima šventąją komuniją — mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus kūną, nutolo jis šiek tiek nuo kitų ir, susijaudinęs bei ašarodamas, pasakė: „O viešpatie Jėzau Kristau, jeigu dabar būčiau namie, priimčiau, sukalbėjęs daug maldų, tavo kūną“. Vos šitaip tarė, staiga pasirodė viešpaties kūnas pavidalu paplotėlio, kuris duodamas prie altoriaus, ir pakibo ore jam prie pat burnos. Sitai išvydęs, jis išsigando ir pasakė: „Viešpatie Jėzau Kristau, jeigu šis paplotėlis — tavo tikras kūnas, tegu jis įeina į mane“; kai atvėrė burną, paplotėlis įėjo, o jis jį priėmė, neapsakomai džiaugdamasis.
Dusburgiečio pasakojime Albertas iš Meiseno priėmė ore prie jo burnos pasirodžiusį komunijos paplotėlį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 176
Dar apie tą patį Neilgai trukus po to, kai tas pats brolis Albertas su kitais broliais traukė prieš tikėjimo priešus, tą dieną, kai broliai bei kiti vienuoliai paprastai ima šventąją komuniją — mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus kūną, nutolo jis šiek tiek nuo kitų ir, susijaudinęs bei ašarodamas, pasakė: „O viešpatie Jėzau Kristau, jeigu dabar būčiau namie, priimčiau, sukalbėjęs daug maldų, tavo kūną“. Vos šitaip tarė, staiga pasirodė viešpaties kūnas pavidalu paplotėlio, kuris duodamas prie altoriaus, ir pakibo ore jam prie pat burnos. Sitai išvydęs, jis išsigando ir pasakė: „Viešpatie Jėzau Kristau, jeigu šis paplotėlis — tavo tikras kūnas, tegu jis įeina į mane“; kai atvėrė burną, paplotėlis įėjo, o jis jį priėmė, neapsakomai džiaugdamasis.
Dusburgietis pasakoja, kad albertas iš Meiseno šiame šaltinyje įvardijamas Karaliaučiaus pilies komtūru.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 176
Karaliaučiaus pilyje nuo pat jos įkūrimo gyveno narsūs vyrai: broliai ir įgudę kariai. Jie lenkė kitus, nes daugiau už juos pasninkavo, daugiau meldėsi, ilgiau naktimis budėjo ir klūpojo bažnyčioje. Su jais kartu gyveno ir brolis Albertas iš Meiseno, šios pilies komtūras526, dievui atsidavęs vyras, pagirtinai gyvenęs per visą savo gyvenimą.
Albertas iš Meiseno buvo pilies komtūras, Dusburgiečio apibūdintas kaip Dievui atsidavęs ir pagirtinai gyvenęs vyras.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 176
Su jais kartu gyveno ir brolis Albertas iš Meiseno, šios pilies komtūras526, dievui atsidavęs vyras, pagirtinai gyvenęs per visą savo gyvenimą. Apie jį galima prirašyti nuostabių dalykų.
Dusburgiečio pasakojime Albertas iš Meiseno kasdien kalbėjo maldą, kol jį liovėsi kamavusios pagundos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 177
Kurį metę jis kasdien kalbėjo tą maldą, pagarbiai tardamas žodžius, ir štai galop užgeso jame nuodėmės deglas ir paliovė jį kamavusios siaubingos pagundos. 231 (225).
Albertas iš Meiseno buvo viešpaties išgydytas, o plaukai taip jam ataugo, kad nė žymės nebeliko buvusio bjaurumo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 177
Tą pačią naktį jis buvo viešpaties išgydytas, o plaukai taip jam ataugo, kad nė žymės nebeliko buvusio bjaurumo. 232 (225).
Pelužis pranešė Karaliaučiaus komtūrui Albertui iš Meiseno apie sumanymą, o šis jį parėmė.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 158
Tegu su kariais netikėtai pasirodąs, iš pačių lietuvių tikrai netruksią tokių, kurie jį uoliai remsią. Pelužis, lengvai patikėjęs patarimu, apie viską pranešė Albertui ton Meisenuį, Karaliaučiaus komtūrui, kuris parėmė sumanymą. Žygis nereikalavo didelės kariuomenės, būtų užtekę negausaus, bet ryžtingo būrio, lengvai ginkluotų, bet drąsių, ne per daug besidominčių vado planais karių.
Dusburgietis pasakoja, kad kasdienė malda Albertui padėjo nugalėti pagundas.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.