Santrauka
Sirvydo ir Alberto Vijūko-Kojalavičiaus darbai), bet ir toli už etninės Lietuvos ir daugiatautės bei daugiakonfesės LDK.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Alberto Vijūko-Kojalavičiaus lituanistiniai darbai prisidėjo prie vilniečių įtakos sklaidos Lietuvoje. |
| t-002 Narbutas nurodo, kad Kojalavičius mini XV a. lenkiškus grašius piorunkas ir skiria juos nuo Lietuvoje žinotų perunų arba perkūnų. |
| t-003 Narbutas kaltina Kojalavičių ir kitus autorius apšmeižus senovės lietuvius dėl esą įprasto ligonių, bejėgių ir mirštančiųjų žudymo. |
| t-004 Narbutas vertina, kad Albertas Vijūkas-Kojalavičius lotyniškoje lietuvių istorijoje tik sudėjo Strijkovskio veikalą į istorinius rėmus. |
| t-005 Ksaveras Bogušas poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms, remdamasis panašiomis Kojalavičiaus prielaidomis. |
| t-006 Narbutas rašo, kad Kojalavičius poloviečius laikė turinčiais lietuvių kalbą ir siejo juos su Mamajaus sugriauta Beloserkos sostine. |
| t-007 Narbutas priekaištauja, kad per 400 metų krašto praeitimi pasirūpino tik Kojalavičius, Mykolas Lietuvis ir Teodoras Narbutas. |