Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
21 teiginys21 įrašas11 ryšių
A. Smetona – Lietuvos valstybės prezidentas ir politinis veikėjas, kurio valdžia siejosi su autoritariniu valstybės modeliu. 1918 m. kovo 23 d. jo vadovaujama Lietuvos Tarybos delegacija Berlyne pristatė Vasario 16-osios deklaraciją Vokietijos kancleriui, o tų pačių metų gruodžio 21 d. jis išvyko į Berlyną ir pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti. 1927 m. balandžio 12 d. A. Smetona paleido III Seimą ir taip iš valdžios pašalino krikščionis demokratus, o 1928 m. gegužės 15 d. konstitucija sustiprino prezidento viršenybę prieš Seimą. Jo režimo prioritetais tapo tautinės kultūros kūrimas ir lietuviškai kalbanti Lietuva, o Vytauto Didžiojo kultas valstybę susiejo su stipraus tautos vado įvaizdžiu. Iškalbinga detalė – demokratiją A. Smetona lygino su vaikams nupirktais per dideliais batais, nes parlamentarizmo tradicija, jo manymu, dar nebuvo įsitvirtinusi.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Žiūrėti galerijojePrezidentas A. Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas kari- ninkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš mieste- lio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po jų – prie ati- tinkamai išpuoštų vietos žydų vartų. Prezidentas lankė bažnyčias, sina- gogas ir rusų stačiatikių cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona aiškino naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje, nebeleisti politikuoti neatsakingiems pažadų dalytojams, labiau rūpintis žmonių reikalais, už- baigti valdininkų korupciją, padaryti gyvenimą geresnį ir ramesnį. Pats A. Smetona teigė, kad ši jo beprecedentė…
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Būdas |
|
| |
| Bendravimas |
|
| |
| PažiūrosŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
1927 m. balandžio 12 d. A. Smetona paleido III Seimą ir taip pašalino krikščionis demokratus iš valdžios.
Opozicijai protestuojant prieš J. Pajaujo suėmimą, nepritarus vyriausybės deklaracijai, 1927 m. balandžio 12 d. prezidento aktu III Seimas paleistas, o nauji rinkimai neskelbiami, teisinantis rengiamu plebiscitu. Taip prezidentas A. Smetona vienu ypu nuo valdžios vairo nustūmė ir stipriausią šalies politinę jėgą – krikščionis demokratus.
Vytauto Didžiojo kultas susiejo A. Smetonos valdomą Lietuvos valstybę su stipraus tautos vado įvaizdžiu.
Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto paveikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai. Taip formuotas Vytauto Didžiojo kultas, priminęs lietuviams šlovingą jų senovės laikų didvyrio praeitį ir su juo susiejęs stipraus tautos vado – A. Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę.
1928 m. gegužės 15 d. A. Smetona nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas ir įteisino autoritarinį valdymą.
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 161 A. Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabineto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo viršenybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik ruošti bei svarstyti įstatymus), Seimui nesant, vykdyti jo teises.
A. Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad žydų apribojimų nereikia ir „vietos visiems užteks“.
Ketvirtajame dešimtmetyje gana agresyviai žydų prekybininkus ėmė puldinėti verslininkai laikraštyje „Verslas“ – atvirai kėlė šūkį „Lietuva lietuviams“.
1918 m. kovo 23 d. A. Smetonos vadovaujama Tarybos delegacija Berlyne pristatė Vasario 16-osios deklaraciją Vokietijos kancleriui.
Vasario 16 Aktas, išreiškęs lietuvių tautos viltis ir aspiracijas, tapo nacijos laisvės ir suverenumo simboliu, Lietuvos Nepriklausomybės diena, davė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei, pagaliau aiškiai pasakant, kur Taryba veda Lietuvą. Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovaujama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… gruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu.
1918 m. gruodžio 21 d. A. Smetona išvyko į Berlyną ir pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti.
Lietuvių problema buvo ta, kad 1918 m. gruodžio pabaigoje artėjant prie Vilniaus Raudonajai armijai, A. Voldemaro vyriausybė neturėjo ginkluotųjų pajėgų. 1918 m. gruodžio 21 d. A. Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti. Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą.
Grėsmės akivaizdoje A. Smetona leido A. Merkiui pasirašyti sutartis, jei jos nepažeistų 1939 m. spalio 10 d. sutarties.
Tai rodė, jog Maskva kaltinimais siekia toli einančių tikslų, be to, pakvietė atvykti Lietuvos ministrą pirmininką A. Merkį. Grėsmės akivaizdoje prezidentas A. Smetona leido jam pasirašyti bet kokias sutartis, kad tik jos nepažeistų 1939 m. spalio 10 d. sutarties.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 20 | 20 |
| Kelionė Lietuvon 1916 karės metais | — | 1 | 1 |
Galerija
1934 m. Lietuvos pašto ženklas su Antano Smetonos portretu.Tiesioginis · Portretas
1934 m. Lietuvos pašto ženklas su Antano Smetonos portretu.Tiesioginis · Portretas
1936 m. Lietuvos pašto ženklas su Antano Smetonos šoniniu portretu.Tiesioginis · Portretas