Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Sąvoka

vietininkas

28 teiginiai36 įrašai81 ryšys

Vikipedijos įžanga

Vietininkas (lot. locativus) – linksnis, nurodantis vietą (locus). Atsako į klausimus kur? kame?

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Vietininkas – didžiojo kunigaikščio skiriamas urėdas, administravęs valdovo dvarus ir palaikęs tvarką jam pavaldžiose srityse. Jo valdžia galėjo apimti dideles teritorijas, likusias po sritinių kunigaikščių valdymo, arba tik nedidelį valsčių aplink valdovo dvarą. Vietininkas buvo ne vien ūkio prievaizdas: jis valdė dvarus, prižiūrėjo pilis, turėjo jas taisyti ir laikyti paruoštas karui, taip pat sprendė valstiečių ir apylinkės bajorų bylas. Vytauto laikais vietininkai pakeitė svarbesnių sričių savarankiškus kunigaikščius ir tapo nuo didžiojo kunigaikščio visiškai priklausomais valdžios atstovais. Išskirtinis pavyzdys – Vaidila, kurį Jogaila paskyrė Lydos vietininku, vedino savo seserį, o 1380 metais pasiuntė į Prūsiją rengti slapto susitarimo su kryžiuočių arkikomtūru.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Aleksandras JogailaitisAleksas JefremovičiusAlgirdas (Lietuvos valdovas)Andrius Algirdaitis PolockietisDimitrijus (Voluinietis Karijotaitis)Dmitrijus Algirdaitis BrenskietisEilartas fon HobergasErnestas fon RacburgasGediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)Joachimas (Pskovo vietininkas)Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)JomantasJonas Algimantaitis (Alšėniškis)Jonas KalitaJonas SurvilaJurgis (Danieliaus sūnus)Jurgis VytautaitisKęsgailaKęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)Klemensas MoskorzewskisMindaugas (valdovas, XIII a.)Narimantas GediminaitisPetras GoštautasSkirgailaStanislovas Strumila PetravičiusŠvitrigailaTeodorasTomas (Hertvigo iš Pokarvių sūnus)Tomas SurvilaVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Vladislovas JogailaZigmantas KaributasŽygimantasAstravos sutartisSmolensko sukilimasŠv. Vaclovo karūnos pasiūlymasJogailai ir Vytauto sutikimas priimtičekų karūną (1420–1421 m.)Vytauto dalinių kunigaikštijųsistemos naikinimasVytauto sričių kunigaikščiųsuvaldymas ir valstybės sutelkimasŽemaičių sukilimas 1409 mBajoraiKryžiuočių ordinasLietuviaiRadvilosRygos miesto taryba (institucija)RusaiVilniaus gyventojaiVilniaus miestiečių luomasBrianskasČernigovasDrohičinasLenkijaLietuvaLionasLuckasMaskvaMazovijaNaugardasPinskasPodolėPskovasSeverskasSeversko žemėSmolenskasTrakaiVilniusPragos miesto raktai (miestas)Šv. Vaclovo karūnaBajorų skyrimas į vietininkus iržemvaldžių riterių sluoksnio kūrimas„Didžiuoju“dux RussiaeKaip pelė krepšyje arba angisužantyjebaskakasdalinių kunigaikštijų sistemavietininkaiekonomijaįpėdinisKamarninkasmetraštisseniūnasseniūnas storastavaivadavietininkas
**22. Vytauto santykiai su Lenkija jo gyvenimo pabaigoj** Iš vietininko pasidaręs savarankišku Lietuvos valdovu, Vy- tautas niekad nenorėjo gadinti santykių su Jogaila ir Lenkija. Bendradarbiavimo su Lenkija jis ypač buvo reikalingas, kovo- damas ginklu ir diplomatija su ordinu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) · c-175915

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
ReikšmėŠaltinių nesutarimas
  • Vietininkai – didžiojo kunigaikščio skiriami urėdai, administruojantys jo dvarus ir palaikantys tvarką srityse.
  • Vietininkai ėjo tris pareigas: buvo didžiojo kunigaikščio turto valdytojai, pilių komendantai ir teisėjai.
  • Pasak A. Šapokos (red.) veikalo „Lietuvos istorija“ (1936 m.), jie galėjo valdyti dideles sritis arba nedidelius valsčius dvarų apylinkėse.
  • A. Šapokos (red.) „Lietuvos istorijoje“ (1936 m.) tiesiogiai aprašomos vietininkų pareigos.
VartosenaŠaltinių nesutarimas
  • Istoriniuose šaltiniuose vietininkas vartojamas asmeniui, paskirtam valdyti konkrečią valdą, sritį, miestą ar kunigaikštystę.
  • Vietininkas galėjo būti didžiojo kunigaikščio valdžiai priklausantis srities valdytojas, pakeitęs savarankišką kunigaikštį.
  • Michał Baliński, „Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.), aprašo Skirgailą kaip Jogailos vietininką, Vaidilą kaip Lydos vietininką ir Bogdaną Kievlą kaip Vilniaus vaivados vietininką; Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“ (2001 m.), mini Smolensko vietininkus.
  • „Vytautas Didysis 1350–1430“ (1930 m.) aprašo Vytauto vietininkus kaip nuo didžiojo kunigaikščio visiškai priklausomus valdytojus.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-023vidutinis

Pasak A. Šapokos (red.), didysis kunigaikštis savo dvarams administruoti ir tvarkai srityse palaikyti skirdavo tam tikrus urėdus, vadinamus vietininkais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Savo dvarams administruoti ir tvarkai srityse palaikyti didysis kunigaikštis skirdavo tam tikrus urėdus, kurie buvo vadinami vietininkais. Jų buvo įvairių. Vieni buvo paskirti buvusių sritinių kunigaikščių vietose ir valdė dideles sritis, kiti buvo paskirti didžiojo kunigaikščio dvaruose (domenuose) ir valdė tik nedidelius valsčius dvarų apylinkėse; jie turėdavo prižiūrėti ūkį ir už tai gaudavo 1/3 visų dvaro pajamų.
t-004vidutinis

Jogaila paskyrė Vaidilą Lydos vietininku ir atidavė jam į žmonas savo seserį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tai buvo žmogus, kurį dar Algirdas dėl didelių gabumų iš kepėjo sūnaus iki rūmų pataurininkio iškėlė. O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vaidila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą sandėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kryžiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.
t-020

Vytautas panaikino svarbesnes sričių kunigaikštijas ir vietoj savarankiškų kunigaikščių paskyrė savo vietininkus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šis darbas beveik galutinai buvo baigtas Vytauto: jam pasisekė svarbesniąsias ir didesniąsias sričių kunigaikštijas panaikinti ir savarankiškų kunigaikščių vietoj pasodinti savo vietininkus, visiškai nuo d. kun. priklausomus.
t-006vidutinis

Jogaila paskyrė Vaidilą Lydos vietininku ir, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, atidavė jam į žmonas savo seserį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tai buvo žmogus, kurį dar Algirdas dėl didelių gabumų iš kepėjo sūnaus iki rūmų pataurininkio iškėlė. O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vaidila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą sandėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kryžiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.
t-009vidutinis

Vietininkai valdė dvarus, prižiūrėjo pilis ir turėjo jas taisyti bei laikyti paruoštas karui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau vietininkai nebuvo vien tik ūkių prievaizdai: jie valdė ne tik dvarus, bet jų žinioje buvo ir tose srityse esančios pilys, kurias jie turėjo taisyti ir laikyti paruoštas karui. Be to, jie spręsdavo ne tik dvaro valstiečių, bet ir apylinkės bajorų bylas. Taigi vietininkai ėjo trejopas pareigas: 1) didžiojo kunigaikščio turto valdytojo, 2) pilies komendanto ir 3) teisėjo.
t-016vidutinis

Savo dvarams administruoti ir tvarkai srityse palaikyti didysis kunigaikštis skirdavo tam tikrus urėdus, kurie buvo vadinami vietininkais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Savo dvarams administruoti ir tvarkai srityse palaikyti didysis kunigaikštis skirdavo tam tikrus urėdus, kurie buvo vadinami vietininkais. Jų buvo įvairių. Vieni buvo paskirti buvusių sritinių kunigaikščių vietose ir valdė dideles sritis, kiti buvo paskirti didžiojo kunigaikščio dvaruose (domenuose) ir valdė tik nedidelius valsčius dvarų apylinkėse; jie turėdavo prižiūrėti ūkį ir už tai gaudavo 1/3 visų dvaro pajamų.
t-010vidutinis

Kazimiero valdymo pabaigoje likusių kunigaikštysčių pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos valstybės vieningumui. Taigi Kazimiero buvo baigtas Vytauto pradėtasai valstybės centralizavimo darbas.
Visi teiginiai ir įrodymai (28 teiginiai, 36 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
Petras GoštautasVytautasKryžiuočių ordinasKaip pelė krepšyje arba angis užantyjeAleksandras JogailaitisAleksas JefremovičiusAlgirdasAndrius Algirdaitis PolockietisDimitrijusDmitrijus Algirdaitis BrenskietisEilartas fon HobergasErnestas fon RacburgasGediminasJoachimasJogailaJomantasJonas AlgimantaitisJonas KalitaJonas SurvilaJurgisJurgis VytautaitisKlemensas MoskorzewskisKęsgailaKęstutisMindaugasNarimantas GediminaitisSkirgailaStanislovas Strumila PetravičiusTeodorasTomasTomas SurvilaVladislovas JogailaVytautasZigmantas KaributasŠvitrigailaŽygimantasPragos miesto raktaiŠv. Vaclovo karūnaBajoraiLietuviaiRadvilosRusaiRygos miesto tarybaVilniaus gyventojaiVilniaus miestiečių luomasAstravos sutartisSmolensko sukilimasVytauto dalinių kunigaikštijų sistemos naikinimasVytauto sričių kunigaikščių suvaldymas ir valstybės sutelkimasŠv. Vaclovo karūnos pasiūlymas Jogailai ir Vytauto sutikimas priimti čekų karūnąŽemaičių sukilimas 1409 mBajorų skyrimas į vietininkus ir žemvaldžių riterių sluoksnio kūrimasdux Russiae„Didžiuoju“BrianskasDrohičinasLenkijaLietuvaLionasLuckasMaskvaMazovijaNaugardasPinskasPodolėPskovasSeverskasSeversko žemėSmolenskasTrakaiVilniusČernigovasKamarninkasbaskakasdalinių kunigaikštijų sistema vietininkaiekonomijametraštisseniūnas storastaseniūnasvaivadaįpėdinis

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—1215
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—68
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—56
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—42
Lietuvių tautos istorija, t. 5—11
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—03