Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
6 teiginiai6 įrašai1 ryšys
Tautų apsisprendimo teisė, dar vadinama tautų apsisprendimo principu, buvo politinis pagrindas Lietuvos valstybingumo siekiams ir nepriklausomybės sampratai. Dvi lietuvių politinės grupuotės – radikalioji ir konservatyvioji – šiam principui pritarė kartu su Lietuvos valstybingumo istorine tradicija. 1917 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje jo pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi, taip pat numatyta anuliuoti ankstesnius valstybinius ryšius su kitomis valstybėmis. Vis dėlto toje pačioje rezoliucijoje, vykdant Vokietijos reikalavimą, buvo pasisakyta už tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietija, kuri turėjo būti įgyvendinta karine, transporto, finansų ir muitų konvencijomis. Prancūzija šį principą pasitelkė ir aiškindama, kad Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos jo nepažeidė, nes regionas laikytas lietuvišku, o Klaipėdos uostas – vieninteliu Lietuvos išėjimu į jūrą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Reikšmė |
|
| |
| VartosenaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
1918 m. vasario 16 d. Taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi.
Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų
Prancūzija Georges'o B. Clemenceau rašte aiškino, kad Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos nepažeidė tautų apsisprendimo principo.
Prancūzija Žoržo B. Klemanso (Georges B. Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai nepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada buvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.
Rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
va yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami
Dvi lietuvių politinės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai.
Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
1917 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje tautų apsisprendimo teisės pagrindu skelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
Oberostas, rezidavęs Kaune, norimos rezoliucijos projektą įteikė Tarybos prezidiumui, kuris, kiek pataisęs, grąžino ją karinei administracijai gruodžio 11 dieną kaip priimtą. Pirmoje rezoliucijos dalyje tautų apsisprendimo teisės pagrindu ir remiantis Vilniaus konferencijos nutarimais skelbiama, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami visi buvę valstybiniai ryšiai su kitomis valstybėmis. Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų).
Radikalioji ir konservatyvioji lietuvių politinės visuomenės grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui.
Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 6 | 6 |